Lietuvos galimybės tapti visateisiu tarptautinės prekybos paslaugų rinkos dalyviu
Opportunities for Lithuania to Become a Full Member of International Services Market

Summary/Abstract: Paslaugų ekonomika vietinėje rinkoje pasiekė aukščiausią ekonomikos lygį. Pastaruoju metu paslaugų teikėjai pradeda vis dažniau atsigręžti į tarptautinę rinką, stengdamiesi neapsiriboti vietinių paslaugų verslu. Paslaugų eksportas yra gana specifiškas, kadangi paslaugos pasižymi neapčiuopiamumu ir yra parduodamos skirtingai nei apčiuopiamos prekės, medžiagos ar kiti apčiuopiami produktai. Pastarųjų metų studijos rodo, jog tarptautinė prekyba paslaugomis vis dažniau užima savo vietą tarptautinėje rinkoje. Net jeigu ir gamybos produktai, nafta ar kitos apčiuopiamos produkcijos vienetai užima didžiąją dalį tarptautinės prekybos, tarptautinė prekyba paslaugomis irgi sėkmingai auga. Didžiąją dalį tarptautinės prekybos paslaugomis sudaro prekyba turizmu, kelionėmis, transportu, taip pat ir verslo paslaugomis. Daugelis ekonomiškai pajėgių šalių konkuruoja tarptautinėje rinkoje kaip verslo sprendimų eksportuotojai, buhalteriai, strategijų specialistai, auditoriai. Šalys, esančios palankesnėse klimato zonose, gali konkuruoti turizmo, spa paslaugomis. Paslaugų eksportas, kaip ir gamybos produkcijos eksportas, dažnai nesiekia importo lygio, taigi užsienio prekybos balansas išlieka neigiamas. Tačiau paslaugos išlieka tarptautinės prekybos objektu, taigi įgalina teikėjus gauti iš jų pelną, o iš to pasipelno ir pati šalis. Augančioms šalims, Lietuvai paslaugų prekyba tarptautinėje rinkoje irgi yra labai svarbi. Ir nors Lietuvos paslaugų eksportui būdinga daugiau augančių šalių paslaugų struktūra (transportas, turizmas), dar tebėra daug galimybių plėtoti paslaugas užsienio rinkoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvos paslaugų teikėjų galimybes prekiauti užsienio rinkoje. Straipsnyje taikyta lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, statistinių duomenų analizė bei sintezė. Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos paslaugų eksportą sudaro iš esmės transporto ir turizmo paslaugos, tačiau daugiau galimybių plėtoti turi ir komunikacinės, verslo paslaugos. Siekiant unifikuoti tarptautinių paslaugų prekybą, Lietuvoje turi būti laikomasi europinių paslaugų, parduodamų užsienyje, apskaitos standartų. Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas ir paslaugoms, parduodamos elektroninėje erdvėje. Santykinai pigi ir kvalifikuota darbo jėga yra pagrindiniai šaltiniai, atversiantys mūsų paslaugų teikėjams sienas į užsienio rinkas.

• Details
• Contents