NEPABAIGIAMI FOLKLORISTŲ DARBAI ŽEMAITIJOJE - 2006 METŲ EKSPEDICIJA VIEKŠNIUOSE
UNFINISHED WORKS OF FOLKLORISTS IN ŽEMAITIJA

Summary/Abstract: Argi dar pavyksta ką nors senoviško užrašyti? – maždaug tokį klausimą išgirsdavau, kai tik kam nors pasisakydavau šią vasarą buvusi folkloro ekspedicijoje Viekšniuose. „Senoviško“, matyt, reiškia tokio folkloro, kuris ankstesniais dešimtmečiais semte semtas per kompleksines ekspedicijas ir kurį dabar paprastai vadiname klasikiniu. Kartais teiraujamasi, ar dar aptinkame ką nors gražaus, tradiciško ir pan., arba nusistebima, kad apskritai dar ko nors ieškome... Esą jau viskas surinkta. Lietuvos kultūrinėje padangėje dar nepriprantama prie minties, kad folkloristai lauko tyrimų metu gali domėtis ne tik senosiomis liaudies dainomis, pasakomis, patarlėmis ar sakmėmis, bet ir sapnais, žmonių gyvenimo istorijomis, tremties atsiminimais, religinės patirties refleksijomis ar net, atrodytų, į jokią „senovę“ nepretenduojančiais ir išties nemaža laiko, garso ir vaizdo įrašų laikmenų reikalaujančiais šiandienos kaimo aktualijų kupinais naratyvais. Ne paslaptis, jog kartais išimtinai klasikiniu liaudies paveldu besižavintieji mano, kad kaupti šias „naujoves“ imamasi tik todėl, kad nieko tradiciškesnio, suprask, senesnio, neberandama. Taip pat neįprastai gali pasirodyti ir tai, kad pateikėju mūsų dienomis gali tapti ne tik garbingo amžiaus senolis, bet ir jaunesnis kaimo ar miestelio gyventojas. Toks požiūris gal nė neturėtų stebinti – juk ir folkloristai dar tik pratinasi prie naujų aktualių tyrimo objektų, mokosi (čia labai praverčia kaimyninių kraštų mokslinis patyrimas) neretai iš esmės kitokio darbo specifikos, skatinančios ne tik fiksuoti išlikusius senojo ar vėlyvesnio tradicinio pasaulėvaizdžio elementus, bet ir gilintis į pačius įvairiausius folklorą supančius bendruomenės gyvenimo kontekstus, kompleksiškai analizuoti kultūrinių tradicijų kaitą.

• Details
• Contents