Nature of the Secondary Prediction Expressed in the Noun "kaip" Constructions Cover Image

Dėl daiktavardinėmis „kaip“ konstrukcijomis reiškiamos antrinės predikacijos pobūdžio
Nature of the Secondary Prediction Expressed in the Noun "kaip" Constructions

Author(s): Rolandas Mikulskas
Subject(s): Language studies, Baltic Languages, Philology
Published by: Lietuvių Kalbos Institutas
Keywords: language; Lithuanian; secondary prediction; noun "kaip"; constructions;

Summary/Abstract: 0. Penkiasdešimt šeštajame žurnalo Actą Linguistica Lithuanica numeryje paskelbtas Loretos Vaičiulytės-Semėnienės straipsnis „Daiktavardinės kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvų žymėjimo rodiklis“ reikšmingai papildo kol kas dar negausias lietuviškas publikacijas antrinės predikacijos klausimais. Šia publikacija žengtas dar vienas žingsnis į priekį modeminant konceptualiąją lietuvių kalbos gramatikos bazę. Kaip jau rodo pats straipsnio pavadinimas, autorei pirmiausia rūpėjo nustatyti antrinių predikatyvų morfosintaksinio žymėjimo prioritetus. Lietuvių kalbos duomenų analizė parodė, kad dažniausiai predikatyvinėmis kaip su daiktavardine fraze (toliau kaip -f DF - R. M.) konstrukcijomis žymimos aplinkybinės reikšmes, o būdingiausia šia analitine forma žymėti subjekto ar objekto įtraukimo į viso sakinio predikaciją priežastį. Predikatyviniams komplementams, atvirkščiai, būdingesnis yra žymėjimas įnagininko linksniu. Šios išvados patvirtina straipsnyje cituojamas Hentschelio (2005, 2007) sudarytas predikatyvų žymėjimo ir jų įtraukimo į pagrindinės (t. y. veiksmažodinės frazės) predikacijos aprėptį hierarchijas. Visa tai straipsnio autorei galiausiai padeda suformuluoti vieną svarbią empirinio pobūdžio išvadą: kuo mažiau antrinis predikatyvas yra įtrauktas į pagrindinę predikaciją, tuo labiau linkstama jį žymėti analitiškai, kalbamu atveju - kaip -h DF konstrukcija. Tačiau, prieš atlikdama empirinį tyrimą, straipsnio autorė turėjo nuveikti ir tam tikrą teorinį darbą - vieningais antrinės predikacijos terminais performuluoti tai, kas ligšioliniuose lietuvių kalbos gramatikos aprašuose buvo vadinama įvairiai: paprastais ar priežastiniais priedėliais, tarinio vardinėmis dalimis ar tarminiais pažyminiais, lyginamosiomis (tapatumo) konstrukcijomis ar aplinkybėmis. Kai kurie teoriniai antrinės predikacijos aspektai skaitant straipsnį ir patraukė šių pastabų autoriaus dėmesį. Bet apie tai iš eilės.

  • Issue Year: 2007
  • Issue No: 57
  • Page Range: 123-155
  • Page Count: 33
  • Language: Lithuanian
Toggle Accessibility Mode