Analizės lygmenų problema Europos Sąjungos užsienio politikos ir tarptautinio vaidmens studijose
The Level-of-Analysis Problem in Studying the European Union’s Foreign Policy and International Role

Summary/Abstract: Europos Sąjunga (ES) viešajame diskurse dažnai įvardijama naujo tipo tarptautiniu veikėju, tačiau tradicinių tarptautinių santykių (TS) teorijų požiūriu, vis dėlto problemiška šiam politiniam dariniui priskirti „veikėjo“ statusą. 1992 m. pasirašius Maastrichto sutartį bei po 1999 m. Kelno Vadovų Tarybos susitikimo ES įgavo aiškiai apibrėžtus teisinius, diplomatinius ir net ribotus karinius svertus veikti tarptautinėje sistemoje bei pačią tarptautinę sistemą. Nors ES yra sąlyginai naujas ir iš esmės analogų neturintis politinis darinys tarptautinėje sistemoje, analizuodami jos užsienio politiką ir vaidmenį pasaulyje, TS mokslininkai neišvengiamai susiduria su jau pusę amžiaus disciplinoje sprendžiamu metodologiniu uždaviniu – vadinamąja „analizės lygmenų“ problema. Straipsnyje nesiekiama išspręsti šios problemos, bet bandoma nustatyti, kokius iššūkius ES užsienio politikos emprinė analizė kelia problemos formuluotei, dėl kokių teorinių sąvokų ir metodologinių žingsnių akademinėje diskusijoje dažniausiai nesutariama ir kokį poveikį tai turi TS / užsienio politikos teorijų raidai. Straipsnyje siūloma specifinė analizės lygmenų schema leidžia analizuoti stipriai integruoto regiono, tokio kaip ES, tarptautinį vaidmenį skirtingais lygmenimis, nors ir nėra vienintelė galima bei neapima visų šiandieninių studijų. The European Union’s international influence and external policies are very difficult to analyze using the traditional International Relations theoretical toolkit. Although the EU’s international actorness is still disputed within the academic discourse, the study of its external actions and policies is nonetheless subject to the oldest methodological puzzle of IR discipline – the so-called level-of-analysis problem. This article provides an overview of the contemporary research programme on EU’s international role as a selection of different levels of analysis. In the end it is suggested that studying the EU’s external impacts and policies requires a modification of the level-of-analysis debate itself by putting a special emphasis on the regional level and regional actorness. There is also a call for integrating different levels of analysis and different (meta)theoretical traditions because contemporary racionalist and constructivist theories provide only partial explanation on every level.

• Details
• Contents