International Power Politics in the Information Age: Challenges of the 21st Century to the (Neo)Realist View on International Relations
International Power Politics in the Information Age: Challenges of the 21st Century to the (Neo)Realist View on International Relations

Summary/Abstract: Realism has been the dominant international relations theory for nearly seven decades focusing almost exclusively on power politics among states, but throughout these years the mankind has passed major technological, societal and economic transitions that also had their impact on the political sphere, including international politics. In public discourse these transitions are usually associatied with the terms “information society” or “global information revolution”, whereas political scientists from their part started to use such concepts as “informational (or soft) power”, “information warfare”, or “information security”, refering to a qualitative change in the nature of these traditional variables in political analysis. This article focuses on power, the main variable in the (neo)realist perspective, thus revising the relevance of the theory itself in the context of the information revolution of the 21st century. Although national power resources and consequently international power politics have recently been transforming and taking new forms, mostly involving soft power instruments and the modernization of national economies and militaries, the fundamental (neo)realist assumptions about the competitive nature of international politics are still valid in the information age. Realizmo teorinė tradicija tarptautiniuose santykiuose vyrauja jau daugiau nei 70 metų, tačiau per šį laiką žmonija išgyveno nemažai esminių technologinių ir jų sąlygotų ekonominių bei socialinių transformacijų, akademinėje literatūroje dažniausiai siejamų su „pasaulinės informacinės revoliucijos“ ir „informacinės visuomenės“ terminais. Politologai savo ruožtu ėmė domėtis, kaip ši revoliucija paveikė (ar gali ateityje paveikti) politinius procesus, tarp jų ir tarptautinę politiką. Jau XX a. pabaigoje pastarosios srities tyrimuose buvo pradėtos naudoti „informacinio karo“, „informacinio saugumo“ ar „minkštosios galios“, paremtos informacijos kontrole globalioje informacinėje erdvėje, sąvokos, tačiau šiame straipsnyje gilinamasi tik į galios, kaip pamatinio realistų tyrimų objekto, turinį ir jos transformaciją XXI a. Taip tikrinamas ir pačios (neo)realizmo teorijos relevantiškumas pasaulinės informacinės revoliucijos kontekste. Nors valstybės galios resursai ir, atitinkamai, tarptautinė galios politika pastaraisiais metais sparčiai keičiasi ir įgauna naujų formų, visų pirma sietina su minkštosios galios įsitvirtinimu ir šiuolaikinių technologijų diegimu ekonomikoje bei karybos sferoje, tačiau pati fundamentaliausia realizmo prielaida apie konkurencinę tarptautinės politikos prigimtį išlieka teisinga ir informacijos amžiuje.

• Details
• Contents