Litwa i tożsamość. Miłosz i Miłosz o potrzebie „określonego miejsca na ziemi”
Lithuania and Identity. Miłosz and Miłosz about the Need to Have the „Defined Place on Earth“

Summary/Abstract: Straipsnyje nagrinėjama tapatybės problematika, iškylanti praeito amžiaus poetų ir eseistų Czesławo Miłoszo bei jo vyresniojo pusbrolio Oskaro Vladislovo Milašiaus raštuose. Ir Lemuelio išpažinties autorius, ir Ulro žemės kūrėjas apmąsto tapatybės praradimą ir istorinį „nuosavos tėvynės“ žlugimą. Pirmoji netektis pristatoma kaip ištrėmimas iš dvidešimtojo amžiaus diskursų, paremtų tradicinėmis sąvokomis ir metafizine vaizduote. Antroji netektis, kurią liudija emigranto, „pasaulio keleivio“ likimas, yra filosofiškai suvokiama kaip žmogaus susvetimėjimo laike ir erdvėje atitikmuo. Tiek prancūzų, tiek lenkų poetas tapatybės krizę bando įveikti grįžimu į abiem bendrą „savą tėvynę“ – Nevėžio slėnį. Pirmasis iš jų savo „netikėtai atrastą lietuviškumą“ patvirtina veiksmu. Antrasis savo eilėse ir eseistiniuose komentaruose plėtoja „mistinės Lietuvos“ mitą. Būtent šiems komentarams straipsnyje skiriamas didžiausias dėmesys.

• Details
• Contents