Cross-cultural Study of a Movie “Shall We Dance?”
Cross-cultural Study of a Movie “Shall We Dance?”
Author(s): Vitalij Milkov, Gediminas KaroblisSubject(s): Literary Texts
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: Shall we dance; Masayuki Suo; ballroom dance; self-actualization; melancholia; Japanese aesthetics; Shall we dance; Masayuki Suo; pramoginiai šokiai; saviaktualizacija; melancholija; japonų estetika
Summary/Abstract: Japonų filmas „Shall We Dance?“ (1996, scen. ir rež. Masayuki Suo) sulaukė didžiulės sėkmės ne tik Japonijoje (14 Japonijos Akademijos apdovanojimų), bet ir Amerikoje (jį nupirko Miramax, uždirbusi 10 milijonų). Ši sėkmė paskatino Holivudą filmą pritaikyti platesnei auditorijai (2004, rež. Peteris Chelsomas, pagrindinius vaidmenis atlieka Ričardas Geare’as, Jennifer Lopez ir Susan Sarandon). Šio straipsnio tikslas – remiantis abejomis iš esmės to paties scenarijaus ekranizacijomis, palyginti japonų ir amerikiečių populiariosios kultūros vaizdinius ir stereotipus. Straipsnyje atskleidžiama, kad japoniškoje filmo versijoje atsispindi hierarchiškos visuomenės samprata: net menkiausiuose judesiuose pastebima pagarba britiškajam šokio menui ir estetikai, mokinio pagarba šokių mokytojui. Amerikietiškame filme akivaizdūs esminiai skirtumai: filmo kulminacija sukurpta pagal standartinius holivudinius scenarijus – t. y. erotiškas šokių mokytojos (Jennifer Lopez) ir mokinio (Ričardas Geare’as) tango, o finalas – visų šokis su visais, t. y. diskoteka. Japoniško filmo viršūnė – kvapą užgniaužiantis gėdingas įvykis, kai pagrindinis herojus netyčia užlipa savo partnerei ant suknelės ir pastaroji lieka stovėti viduryje salės su vienais apatiniais. Šiuo įvykiu tarsi nurodoma, jog Japonijos visuomenėje viešas šokis artimai apsikabinus vis dar laikomas gėdingu. Japoniško filmo pabaiga atskleidžia itin disciplinuotą ir koordinuotą šokėjų porų judėjimą salėje, o tai aiškiai nurodo šios kultūros vertybes. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos kelios temos, savotiškai veikiančios vieno ar kito filmo siužetą bei estetiką. Remiantis Abrahamo Maslow teorija, svarstomi pagrindinių herojų asmeninės motyvacijos aspektai. Taip pat atskleidžiamas itin artimas ryšys tarp šokio, melancholijos ir bendrųjų estetinių nuostatų japonų kultūroje bei kinematografijoje (Ozu).
Journal: Česlovo Milošo skaitymai
- Issue Year: 2010
- Issue No: 3
- Page Range: 225-231
- Page Count: 7
- Language: English