Wileńskie dziady Czesława Miłosza. O „Mieście bez imienia”
Czesława Miłosz All Soul’s Days in Vilnius. About „The City without a Name“

Summary/Abstract: Czesławo Miłoszo poetinės vaizduotės žemėlapyje Vilnius užima ypatingą vietą, tapdamas daugelio jo eilių bei esė herojumi. XX a. septintąjį dešimtmetį, gyvendamas emigracijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, poetas mintimis sugrįžta prie savo šaknų: taip gimsta poema „Miestas be vardo“. Vilniaus erdvės aprašymas jam leidžia apibrėžti savo tapatybę. Tarp daugybės Vilniui suteikiamų reikšmių šiame kūrinyje dominuoja Vilniaus paveikslas, kuriame persipina XIX ir XX amžiai. Tai ir jo jaunystės miestas, turėjęs įtakos autoriaus likimui: ramaus, statiško gyvenimo gimtosiose apylinkėse galimybė ir pranašiška biografijos išskirtinumo, kurios modelį nustatė Mickevičius, nuojauta. Pagrindinis šios biografijos bruožas – nostalgijos paženklinta emigracija. Kūrinys tampa atminties forma, pagarbos ženklu jau nesantiesiems žmonėms, kurie tarsi įpareigoja poetą atminti, liudyti ir išsaugoti. Poemoje „Miestas be vardo“ apmąstoma erdvė, kurioje susitinka gyvieji ir mirusieji (viskas vyksta vienu laiku). Miłoszo kūrinys tampa troškimo išpildymo siekiamybe: suteikti vardą miestui, pažinti save, atskleisti visą numylėto ir prarasto miesto grožio pilnatvę.

• Details
• Contents