KALBINĖ PATIRTIS KAIP MIESTO PAŽINIMO PRIELAIDA LITERATŪROJE
LINGUISTIC EXPERIENCE AS THE PROJECTION OF URBAN COGNITION IN LITERATURE

Summary/Abstract: Straipsnyje analizuojamas miesto įvaizdis kaip žmogaus dvasinės būsenos atspindys. Pasirinktų kūrinių analizei taikomas Hanso Georgo Gadamerio suformuluotas hermeneutinis teksto analizės metodas, kuriuo siekiama atskleisti teksto kalbinių struktūrų reikšmę teksto suvokimo procese. Didelis dėmesys skiriamas Kartaginos miesto įvaizdžio hermeneutinei analizei Edwardo Albee’io pjesėje „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ ir Thomaso Stearnso Elioto poemoje „Bevaisė žemė“. Taip pat siekiama ištirti miesto įtaką dvasinei žmogaus būsenai Edgaro Allaino Poe apsakyme „Minios žmogus“ bei Jameso Joyce’o apsakymų rinkinyje „Dubliniečiai“. Straipsnyje stengiamasi atskleisti gyvosios ir negyvosios miesto kultūrų sąveiką. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad miesto vaizdinys atskleidžia moralinį žmonijos nuosmukį ir vertybių kaitą. Miestas tampa dvasiniu asmenybės kalėjimu. Daugeliu nagrinėtų atvejų iš¬sivadavimas siejamas su tikrovės pajauta nugalėjus beprasmėje egzistencijoje įkalinančias iliuzijas, su religija ir dvasiniu nušvitimu. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: aktualizacija, hermeneutinis, kalbinė išraiška, horizontų susiliejimas, istorinė egzistencija, egzistencinis pažinimas, tiesioginis supratimas, kultūrinė atmintis, miestas, dykuma, pasmerkimas, urbanistinė erdvė, išankstinė nuomonė

• Details
• Contents