Towards the entrepreneurial college model: Estonian and German examples of creative industries
Towards the entrepreneurial college model: Estonian and German examples of creative industries

Summary/Abstract: The entrepreneurial role of the culture or art college in the Triple Helix (Academia-Industry-Government) linkages has been examined much less than of a traditional university. The paper aims to fulfill the gap in understanding the mission and the model of a university culture college carrying partly a regional partly a national role. Two case studies were used for mapping the main factors affecting entrepreneurial development by the Viljandi Culture Academy in Estonia and the Burg Giebichenstein University of Art and Design in Halle, Germany. Universitetų decentralizacija ir aukštųjų mokyklų stiprinimas regionuose yra suvokiama kaip regioninės politikos dalis. Antreprenerystė kultūros arba meninės pakraipos aukštosiose mokyklose yra mažai nagrinėtas reiškinys. Autoriai analizuoja būtent šių mokyklų verslumo vaidmenį trigubos spiralės modelyje (Mokslas – Pramonė – Valstybė) (angl. Triple Helix model), kadangi tradicinio universiteto vaidmuo minėtame modelyje yra plačiai aptartas. Straipsnyje siekiama užpildyti šią spragą, analizuojant meninės pakraipos aukštųjų mokyklų misiją ir modelį, kurios iš dalies atlieka regioninį, iš dalies ir nacionalinį vaidmenį. Antreprenerystės vaidmuo ir jos supratimas kūrybinės pakraipos aukštosiose mokyklose ir kūrybinėse industrijose iki šiol nėra savaime suprantamas dalykas. Verslumo mokymas savo esme skiriasi nuo tradicinių akademinių studijų, ypač jeigu tikslinę grupę sudaro studentai studijuojantys ne ekonominio ir ne verslo srities specialybes. Dažniausiai universiteto vaidmuo apsiriboja “lengvesnio” verslumo ugdymu, plėtojant verslumo dvasią ir supratimą, o “sunkesnių” įgūdžių ugdymą, kaip verslo planavimas ar kitos konkrečios kompetencijos, paliekant kitoms institucijoms. Antreprenerystės tikslai universitetuose ir aukštosiose mokyklose skiriasi priklausomai nuo jų profilio ir valdymo. Universitetai vykdydami savo misijas (suteikti žinias, atlikti tyrimus ir tarnauti visuomenei) labiau orientuojasi į mokslinius tyrimus, t.y. į tarptautinį ar netgi globalų lygmenį, tuo tarpu aukštosios mokyklos savo tarptautinę patirtį stengiasi pritaikyti regioniniame kultūriniame kontekste ir orientuojasi į jos plėtojimą savo regione. Šiame straipsnyje autoriai į antreprenerystės ekosistemos modelį integravo antrepreneriškų meno ir kultūros mokyklų požymius, įskaitant ir antrepreneriškumo ugdymą jose. Kaip paaiškėjo, antreprenerystė yra ta vienintelė jungiamoji grandis siejanti mokslą, pramonę ir regioną. Kadangi studijos meno ir kūrybinėse industrijose savo esme yra labai praktiškos, studentai įgyja praktinės „realaus gyvenimo“ patirties, reikalingos jų specialybei. Nors menininkai ir dizaineriai dažnai dirba kaip samdomi darbuotojai, tai dar nereiškia, kad jie iš karto tampa verslininkais, kuriems nereikia ugdyti verslumo kompetencijų.

• Details
• Contents