The Image of God as Father in Qumran Writings
The Image of God as Father in Qumran Writings

Summary/Abstract: Kumrane rastiems rankraščiams tyrinėti įvairių sričių mokslininkai skiria tikrai nemažai dėmesio. Biblijos tyrinėtojams ši raštija suteikia galimybę pamatyti vėlyvojo judaizmo religines tendencijas tiek tęstinumo su Senuoju Testamentu, tiek naujų apraiškų atsiradimo prasme, kurios, manoma, galėjo turėti įtakos ir kai kurioms Naujojo Testamento idėjoms. Dievo tėvystės idėja Senajame Testamente yra gana išplėtota: kalbama ir apie individą, ir apie žmonių grupę, ir apie visą tautą. Būtent pastarosios atžvilgiu Dievo tėvystės koncepcija yra labiausiai išplėtota. Naujajame Testamente Dievas yra Tėvas pirmiausia todėl, kad jis yra Jėzaus iš Nazareto Tėvas. Būtent per Jėzaus sūnystę jį tikintys taip pat tampa Dievo sūnumis ir dukromis. Kumrano raštijoje apie Dievo tėvystę sužinome iš įvairių dokumentų: liturginių himnų (giesmių), apokrifų, apokalipsės. Didžiausia problema ta, kad didžioji tekstų dalis yra fragmentiška, trūksta raidžių ir žodžių. Straipsnyje pateikiami visi Kumrane rasti dokumentai, kuriuose galima įžvelgti nuorodą į Dievo tėvišką įvaizdį. Šie tekstai restauruoti ir publikuoti skirtingu metu, todėl tikslinga visus juos pateikti drauge. Iš tekstų analizės, kuri buvo atlikta remiantis nuorodomis, susijusiomis su Dievu „tėvu“, „sūnumi“, „kaip tėvu“, galima daryti kelias svarbias išvadas. Visų pirma Dievo kaip Tėvo funkcija atskleidžia tris pagrindinius jo veiklos aspektus: auklėjimą ir mokymą, jo galią, ir atsakingą bei rūpestingą poziciją, kurią galima pavadinti „neapleidimo“ nuostata. Būtent pastaroji labiausiai pabrėžiama tuose tekstuose, kur tiesiogiai minimas terminas „tėvas“ Dievo atžvilgiu. Galima sakyti, kad tai bene svarbiausia Dievo tėvystės charakteristika, kuri apima ne tik žmones, bet ir visą kūriniją. „Neapleidimas“ yra suprantamas ir kaip apsauga nuo priešų, ir kaip motiniškos meilės savo kūdikiui išraiška. Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra Dievo kaip Tėvo santykis su individu. Lyginant su Senuoju Testamentu, nagrinėtuose tekstuose jis yra asmeniškesnis. Šių santykių kulminacija pasiekiama keliuose pasakymuose, kuriuose individas šaukiasi (4Q372 1, 16) arba šaukiasi (pripažįsta) (4Q460 9i, 6) Dievo(ą) žodžiais „mano Tėve“.

• Details
• Contents