The Impact of the EU Eastern Enlargement on the Status of Religion in Europe
The Impact of the EU Eastern Enlargement on the Status of Religion in Europe

Summary/Abstract: Kiekvieną kartą, kai ketinama į Europos Sąjungą priimti naujas nares, kyla diskusijos apie Europos vienybę ir integralumą. Balkanų šalių, kuriose daugumą sudaro Rytų krikščionys, ir ypač islamą išpažįstančios Turkijos narystė meta iššūkį europietiškajai tapatybei. Šio straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kokią įtaką ES rytinė plėtra turės religijos statusui ES, ir pasiūlyti galimus būdus sambūviui tarp skirtingų religinių ir ideologinių bendruomenių sukurti. Siekiant šio tikslo pristatoma Europoje vyraujanti sekuliarizmo ideologija ir dvi didžiausios religijos – krikščionybė ir islamas. Tyrimo objektas – religijos ir Europos studijų krypties akademinės knygos ir straipsniai, paskelbti tarptautiniuose leidiniuose. Atranka pagrįsta vieno iš autorių (I. Karlssono) ilgamete šios srities ekspertize. Konstitucinio patriotizmo teorinė sąvoka pasirinkta kaip atspirtis sambūviui tarp skirtingų religinių ir ideologinių bendruomenių sukurti. Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmosios trys atstovauja sekuliarizmui, krikščionybei ir islamui: „Sekuliarizmo teorija praktiškai“, „Krikščionybė – individualus tikėjimas be institucijos“ ir „Islamas – tarp fundamentalizmo ir liberalios minties“. Ketvirtoji dalis atskleidžia ES religinės plėtotės kryptis ateityje. Straipsnis praturtina akademinį diskursą apie religiją ES. Autoriai kritiškai įvertina vyraujančias nuomones ir siūlo ateities plėtotės kryptis. Straipsnyje taip pat praplečiama konstitucinio patriotizmo sąvoka ir atskleidžiamos naujos jos pritaikymo galimybės. Sekuliarizmas yra vienintelė ideologija, įtvirtinta ES Konstitucijoje, nacionalinėse konstitucijose ir kituose oficialiuose dokumentuose. Tad šio straipsnio autoriai tvirtina, kad po ES rytinės plėtros, taip pat kaip ir iki jos, Europoje vyraus pasaulietinė kryptis. Islamo plėtra gali būti mažiausiai dviejų krypčių. Viena iš jų – „islamo getas“, kita – liberalios islamiškos minties suklestėjimas. Strategijos ir iniciatyvos, padedančios įgyvendinti įvairių religijų ir ideologijų sambūvį, yra būtinos. Tad krikščionybė – didžiausia Europos religija, bus ir vėl prisiminta, nes jos teisės turi būti saugomos kartu su islamu ir sekuliarizmu. Gali atsitikti net taip, kad krikščioniškasis religingumas suaktyvės, nes diskusijos apie religiją skatins žmones pasitikrinti ir apsibrėžti religines šaknis. Galima prieiti išvadą, kad skirtingos visuomenės grupės gali sugyventi tik kritiškai vertindamos save ir gerbdamos „kitą“. Konstitucinio patriotizmo sąvoka turi būti praplėsta ir pritaikyta ne tik tautoms, bet įvairioms visuomenės grupėms. Siekiant šio tikslo visų pirma reikėtų skatinti viešas diskusijas šiuo klausimu. Kuo daugiau jis būtų svarstomas, tuo matomesnis ir svarbesnis taptų. Kita vertus, jei procesas, įtvirtinantis įvairių bendruomenių sambūvį, nebus sėkmingas, pagarba „kitam“ ir „kito“ priėmimas neįsitvirtins, vargu ar bus sukurta vieninga, laisva ir demokratiška Europa.

• Details
• Contents