Happenstance and the Cognitive –Affective Personality System: Optimizing Chance in Vocational Education
Happenstance and the Cognitive –Affective Personality System: Optimizing Chance in Vocational Education

Summary/Abstract: The paper maps and compares vocational education and training cost-sharing mechanisms and regulatory instruments across the 12 newer EU Member States (Bulgaria, the Czech Republic, Estonia, Cyprus, Latvia, Lithuania, Hungary, Malta, Poland, Romania, Slovenia and Slovakia). It establishes which mechanisms and instruments are more successful and identifies shortcomings in their governance. Extensively using qualitative (literature review, surveys of VET experts) methods, the paper reviews and evaluates the developments of costsharing schemes in the newer EU Member States and provides recommendations to improve VET cost-sharing policies. „Happenstance“ terminą vartojame kalbant apie atsitiktinumus - netikėtus, neplanuotus įvykius, kurie galiausiai pasirodo esą naudingi. Kadangi tai neplanuoti įvykiai, jų negalima nuspėti. Straipsnyje nagrinėjama, kaip studentai gali būti parengti išnaudoti tokių situacijų teikiamus privalumus, remiantis CAPS modeliu (kognityvine-afektyvine asmenybės sistema). CAPS modelį sudaro šeši veiksniai, lemiantys mūsų elgseną ir veiksmus: kompetencijos, užkodavimai, lūkesčiai, tikslai, save reguliuojantys planai ir afektai. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti ilgą laiką ir įvairiose situacijose (struktūrose) pastovus arba gali skirtis, įvairuoti tam tikru laikotarpiu arba tam tikroje situacijoje (procese). Ši CAPS samprata taikoma netikėtoms situacijoms („happenstance“), parodant, kad kai kurie veiksniai (meta-faktoriai, tokie kaip meta-gebėjimai) taip pat gali būti svarbūs profesiniam rengimui. Ši teorija iliustruojama pateikiant daug konkrečių pavyzdžių. Daromos išvados, kad profesinis rengimas taip pat turėtų daugiau dėmesio kreipti į procesą, o ne į struktūrinius klausimus. Po trumpos įžangos, paaiškinančios, kokie keliai mane atvedė čia, aptarsiu atsitiktinumo sampratą, po to pateiksiu dviejų svarbių sąvokų apibrėžimus – (“superordinate (pranašesnis) – subordinate (pavaldus, antraeilis) ir “meta”). Kitame skyriuje apibrėšiu teorinį pagrindą – Mischel ir Shoda (1995) pateiktą kognityvinę-afektyvinę asmenybės sistemą, kuri leidžia daryti sistemines išvadas ir pritaikysiu šią teoriją atsitiktinumui paaiškinti. Straipsnis baigiamas diskusija.

• Details
• Contents