La France, les Français et leurs relations avec les Lituaniens dans les mémoires de Joseph Frank
France and the French and their Relations with Lithuanians

Summary/Abstract: Jean de Carro, confrère et ami de Joseph Frank, relecteur des Mémoires biographiques1 de celui-ci, a dit, en 1852, dans l’avant-propos des manuscrits: „On voit figurer dans ces Mémoires, les souverains les plus puissants, les hommes d’État et de guerre les plus renommés, les savants et les artistes les plus célèbres, et l’ouvrage même est enrichi des lettres de plusieurs de ces personnages. “ Or, un de ces souverains (...), hommes d’État et de guerre est Napoléon Bonaparte, l’empereur Napoléon Ier. C’est un personnage universellement connu, celui qui avait marqué pour toujours le XIXe siècle, devenant un symbole, un mythe. Dans les Mémoires de Frank, c’est la personnalité de Napoléon et sa Grande Armée qui incarnent la France et les Français aux yeux des Lituaniens, qui représentent leurs espoirs liés à la politique de l’empereur des Français et leurs déceptions résultant de cette même politique. Une question se pose : quelle image de Napoléon, de son action politique et militaire se dessine dans les pages des Mémoires ? L’analyse de cette image permet de préciser l’attitude de Frank, des autres personnes auxquelles il donne la parole et, bien sûr, celle des Lituaniens. Straipsnyje tiriamas Prancūzijos įvaizdis ir prancūzų bei lietuvių santykiai Josepho Franko „Biografiniuose memuaruose“. Konstatuojama, kad veikalo autoriui ir jo aprašytiems lietuviams Prancūziją ir prancūzus reprezentuoja Napoleono I ir Didžiosios armijos figūros. Pastabos, nuomonės, ilgesni ar trumpesni pasakojimai apie Napoleoną ir jo armiją „Memuarų“ puslapiuose apima laikotarpį nuo 1796 iki 1817 metų. Daug dėmesio skiriama lietuvių lūkesčiams, nukreiptiems į Napoleono politiką, taip pat jų viltims ir nusivylimams. Tyrimas atskleidžia, kad „Memuarų“ pasakotojo požiūris nevienalytis, nuomonė apie Napoleoną ir jo vertinimas kaitėsi. Pasakotojas perteikia ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei didesnių žmonių grupių mintis, požiūrius, atsiminimus ir vertinimus, vieniems iš jų pritaria, su kitais polemizuoja. Pirmasis Napoleono paminėjimas išryškina talentingo karvedžio, entuziastingo novatoriaus – griauti seną, kurti naują – figūrą. Pradinį vertinimą koreguoja pasakotojo susitikimas su Napoleonu, iš perteikto jų pokalbio matyti, kad gana palankų vertinimą keičia kritinė nuostata. Tolesni įvykiai – pergalingas Napoleono žygis per Europą, 1812 metų kampanija – įtvirtino neigiamą pasakotojo požiūrį. Straipsnyje teigiama, kad „Memuarų“ pasakotojo pozicija oponuoja nemažos dalies lietuvių, tarp jų ir Vilniaus universiteto profesorių, žavėjimuisi Napoleono pergalėmis ir su jo politika siejamoms Lietuvos valstybingumo viltims.

• Details
• Contents