Border crossings, moving borders: young peoples’ constructions of identities in Lithuania
Sienos ir jų kaita: jaunimo identiteto kūrimas xxi a. Pr. Lietuvoje

Summary/Abstract: This paper is aimed to present small-scale qualitative investigation into how young people (11 - 18) are constructing their identities and becoming aware of their actual or potential European identity. The study was carried out under the framework of Jean Monnet programme, and was focused on the way young people construct their cultural identities. Even if during the study young people from many countries were approached, in this paper only findings in Lithuania are presented. Issues on how to integrate support to development of national and European identities in the curricula and processes of vocational and higher education in order to sustain demographic, cultural and economic potential of Lithuania are discussed. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta atskleisti jaunuolių (11–18 metų amžiaus) identiteto kūrimą, rezultatai. Atliekant tyrimą, pasitelkti kokybinės analizės metodai, apklaustos tikslinės tiriamųjų grupės. Tyrimas, atliktas remiant Jean Monnet programai, apėmė identiteto kūrimo analizę keliose šalyse, tačiau straipsnyje pristatomi tik Lietuvoje gauti rezultatai. Teoriniai tyrimai rodo, kad esant didesnei įtampai tarp visuomenės grupių akivaizdžiau demonstruojamas tradicinis identitetas, aiškiau apibrėžiama, kas yra „kitas“, kokios yra „kitoniškumo“ ypatybės (Schopflin, 2001). Ir atvirkščiai: kuo mažesnė įtampa visuomenėje, tuo identitetas yra lankstesnis, rečiau svarstoma apie „kitoniškumo“ ypatybes. Viena iš išvadų teigia, kad Lietuvos jaunuoliai laiko save ir nacionalinės valstybės atstovais, ir Europos piliečiais, šis identitetas jiems natūralus, nekelia įtampos ar netikrumo. Buvimas Europos Sąjungos piliečiais jaunuoliams atrodo susijęs su jų ateitimi, daugelis mini studijas kitose Europos valstybėse, užsimena ir apie karjeros galimybes. Tačiau narystę Europos Sąjungoje respondentai siejo ne tik su asmeninėmis galimybėmis, studijomis, įsidarbinamumu – buvo minimas ir saugumas, ekonominis stabilumas, saugumas (siejant su naryste NATO). Remiantis duomenimis, keliama hipotezė, kad įtampa tarp Lietuvos visuomenės grupių nėra stipri: tapatumas yra atviras, neturi neperžengiamų ribų, priklausymas didesnei grupei yra apsvarstytas, natūralus, nekeliantis nerimo. Straipsnyje diskutuojama, kaip reikėtų padėti mokytojams tinkamai pasirengti dirbti mokykloje, kurioje mokiniai jau gyvena globalizacijos pasaulyje, o profesijos mokytojams – remtis tais tapatumo aspektais, kurie leistų tobulinti profesinį rengimą, padėtų išvengti vienakryptės emigracijos.

• Details
• Contents