Episteminė motyvacija kaip socialinių prietarų prediktorius: kognityvinio užbaigtumo poreikio ir ambivalentiško seksizmo sąsajos
EPISTEMIC MOTIVATION AS PREDICTOR OF SOCIAL PREJUDICE: RELATIONSHIP BETWEEN NEED FOR CLOSURE AND AMBIVALENT SEXISM

Summary/Abstract: Negausūs tyrimai rodo, kad preferencija greitai sufor¬muojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio (KUP) konstruktu, yra susijusi su priešiškais ir geranoriškais seksistiniais prie¬tarais (Roets ir kt., 2012). Tačiau nėra aišku, kaip šis poreikis atsispindi skirtingais – ambivalentiškos ir univalentiškos – seksizmo raiškos atvejais. Tyrimo tikslas – nu-statyti KUP ir seksizmo sąsajas atsižvelgiant į galimą lyties moderacinį vaidmenį. Metodai. Heterogeniška imtis (N = 187, 18–68 metų 108 moterys ir 79 vyrai, M = 26,73, SD = 8,53) užpildė atnaujintą Kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets, Van Hiel, 2007) ir Ambivalentiško seksizmo (Glick, Fiske, 1996) klausimynus. Rezultatai patvir¬tino, kad, kontroliuojant lyties efektą, aukštesni KUP įverčiai leidžia numatyti aukštesnį priešišką ir geranorišką seksizmą. Lytis moderavo tik KUP ir geranoriško seksizmo ryšį (moterų grupėje konstruktų ryšiai buvo stipresni). Skirstant imtį pagal seksizmo raišką, nustatyta, kad KUP įverčiai aukštesni tarp ambivalentiškas (skirtingai nei univalentiš¬kas) seksistines nuostatas reiškiančiųjų, taip pat kad moterų KUP įverčiai visose sek¬sizmo raiškos grupėse yra aukštesni nei vyrų. Išvados. Tyrimas parodė, kad moterims taikomi socialiniai prietarai gali būti aiškinami motyvaciniais žinojimo formavimo skir¬tumais. KUP yra aukštesnis ambivalentiško seksizmo raiškos grupėje. Rasti konstruktų ryšiai suderinami su esamais teoriniais požiūriais, kad ambivalentiškas seksizmas gali funkcionuoti kaip socialinę sistemą pateisinanti ideologija, tenkinanti episteminio stabilumo poreikį.Scarce research evidence show that preference for quick, definite and stable knowledge, as reflected in the construct of the need for closure (NFC), can be related to hostile and benevolent sexism (Roets et al., 2012). However, it is unknown whether NFC varies between different – ambivalent and univalent – sexism profiles. The aim of the present research was to investigate the relationship between NFC and sexism and to test gender as a moderator of these links. Method. A heterogeneous sample (N = 187, 108 women and 79 men, ages ranging 18–68 years: M = 26,73, SD = 8,53) completed revised Need for Closure Scale (Roets, Van Hiel, 2007) and Ambivalent Sexism Inventory (Glick, Fiske, 1996). Results confirmed that NFC can significantly predict both types of sexism when controlling for gender. Gender moderated only the link between NFC and benevolent sexism (the relationship was stronger for women). When different sexism profiles were considered, results showed that NFC is higher for those expressing ambivalent (in contrast to univalent) sexist attitudes. Also, NFC was higher for women in all groups. Conclusion. Study showed that prejudice towards women can be explained by motivational differences in knowledge formation. Higher NFC is associated with higher endorsement of both hostile and benevolent sexism. These findings are in line with the theoretical assumption that ambivalent sexism might function as a system justifying ideology serving epistemic needs for stability.

• Details
• Contents