Moteriškumo ideologijos sąsajos su paauglių merginų depresiškumu, savęs vertinimu ir subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu
Links between femininity ideology and adolescent girls‘ depresive symptoms, self-esteem and subjective life satisfaction

Summary/Abstract: Santrauka. Mokslinė problema. Tyrimai rodo, kad kai kurie paauglių merginų perimamos moteriškumo sampratos aspektai gali būti nepalankūs jų psichikos sveikatai, t. y. būti susiję su aukštesniais psichologinių sunkumų ir žemesniais gerovės rodikliais. Tačiau lieka neaišku, kiek tai aktualu vėlyvojoje paauglystėje, kokie psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliai yra susiję su moteriškumo ideologija bei kiek šie ryšiai svarbūs Lietuvos kontekste. Tikslas. Šiame darbe siekiama nustatyti paauglių moteriškumo ideologijos dimensijų (sudaiktinančio santykio su kūnu ir neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose) bei merginų depresiškumo, savęs vertinimo ir subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu vėlyvojoje paauglystėje sąsajas. Metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 146 merginos, besimokančios 10–11 klasėse (amžius M=16,71; SD=0,64). Tiriamosios užpildė Paauglių moteriškumo ideologijos skalę (Tolman, Porche, 2000), Rosenbergo savęs vertinimo skalę (Rosenberg, 1965), Epidemiologinių tyrimų centro Depresiškumo skalę vaikams (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart, Gresham, 1986) ir Subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu skalę (Pavot, Diener, 1993). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė: tiek kūno sudaiktinimas, tiek neautentiškumas santykiuose turi sąsajų su tirtais psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliais. Aukštesni kūno sudaiktinimo įverčiai susiję su aukštesniu merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu. Aukštesni neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose įverčiai susiję su aukštesniu depresiškumu bei žemesniu savęs vertinimu, o su pasitenkinimu gyvenimu tiesioginių ryšių nerasta. Abstract. Scientific problem. Research shows that some aspects of adolecent femininity ideology can be related to higher girls‘ psychological difficulties and lower wellbeing. It remains unclear, however, whether these links exist in late adolescence and cross-culturally, it also remains to be determined which particular indicators of psychological difficulties and well-being are linked to adolescent femininity ideology. Aim. This study aimed to identify the links between adolescent femininity ideology (as expressed through objectifying relationship with the body and inauthentic self in relationships) and girls‘ depression symptoms, self-esteem and subjective satisfaction with life. Method. A convenience sample of 146 late adolescent girls (age M=16,71; SD=0,64) participated in the study. The participants filled-in the Adolescent Femininity Ideology Scale (Tolman & Porche, 2000), Rosenberg‘s Self-Esteem Scale (Rosenberg, 1965), the Center for Epidemiological Studies Depression Scale for Children (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart & Gresham, 1986) and the Satisfaction with Life Scale (Pavot & Diener, 1993). Results.

• Details
• Contents