Pirmosios kalbos įsisavinimas: gimtosios tarmės ir bendrinės kalbos konfliktas
Confrontation Between a Local Dialect and Standard Lithuanian: a Case Study

Summary/Abstract: Pastaraisiais metais, tiriant lietuvių vaikų kalbos ypatybes, mokyklose ir darželiuose bendraujant su vaikais ir jų tėvais, vis dažniau galima pastebėti, kad tėvai, kilę iš kurio nors tarme kalbančio Lietuvos regiono, kalbėdami su vaikais stengiasi vartoti ne gimtąją tarmę, o bendrinę lietuvių kalbą. Tokį pasirinkimą tėvai aiškina įvairiai: vieni jų tarmės atsisakė pasikeitus šeimos gyvenamajai vietai (šeimai persikėlus gyventi į vietovę (dažniausiai – didmiestį), kuriai būdinga kalbėti bendrine kalba), kitų nuomone, gimtoji tarmė yra negraži, pasenusi. Labai dažnai tėvų sprendimą kalbėti su vaiku bendrine kalba lemia noras palengvinti būsimą vaiko adaptaciją mokykloje: manoma, kad vaikas, kasdienėje aplinkoje vartojantis bendrinę kalbą, laisviau jausis mokykloje, nepatirs komunikacinių nesklandumų ir psichologinio diskomforto, greičiau išmoks skaityti ir pan. Toks tėvų požiūris paskatino atidžiau pažvelgti į gimtosios tarmės atsisakymą, ypač į tokius atvejus, kai tėvai, tarpusavyje bendraudami kuria nors tarme, su vaiku kalbasi bendrine lietuvių kalba. Įdomu ir svarbu ištirti, koks yra tokiose šeimose vartojamų gimtosios tarmės ir bendrinės lietuvių kalbos santykis ir kaip jis veikia pirmosios vaiko kalbos formavimąsi. The case study presented in the paper is based on a longitudinal data of a Lithuanian family. A typical present-day linguistic situation was observed: between themselves both parents were speaking a dialect, but both of them used Standard Lithuanian when they addressed their child. The research focuses on the parental reactions to dialectal utterances of the child, and the results of data analysis show that the parents tended to correct and reformulate most of the dialectal utterances of the child. Though the child did not react to these corrections directly, in the data collected during a later period of her observation dialectal forms became scarce, and by 2;8 they had almost disappeared. The results of the analysis clearly demonstrate the importance of child-directed speech and provoke a discussion about parental communicative strategies. In our case, in almost a year’s time the girl lost the acquired phonetic and grammatical features that distinguished her dialect, which were replaced by Standard Lithuanian.

• Details
• Contents