Some lexicological aspects of terminology and terminography
Some lexicological aspects of terminology and terminography

Summary/Abstract: Per beveik penkis šimtmečius latvių, kaip ir lietuvių, kalba pasiekė tokį lygį, kad dvidešimtojo amžiaus pabaigoje mūsų kalbos buvo visiškai pasirengusios atlikti visas aktualias valstybinės kalbos funkcijas savo šalyse. Reguliarūs latvių ir lietuvių kalbininkų kontaktai prasidėjo nuo dvidešimto amžiaus septintojo dešimtmečio, kai buvo pradėtos rengti terminologijos ir kalbos kultūros konferencijos. Septintasis dešimtmetis – tai laikas, kai terminologija, iki tol laikyta leksikologijos šaka, dėl gausių teorinių tyrinėjimų tapo savarankiška tarpdalykine mokslo sritimi, besiplėtojančia lingvistikos ir keleto gretutinių sričių – logikos, filosofijos, kognityvistikos, ontologijos, komunikacijos mokslų – sandūroje. Leksiniu atžvilgiu terminologija laikoma specifiniu kalbos leksinės sudėties sluoksniu, kreipiant dėmesį į terminų ir ne terminų santykį, terminų ir profesinių, socialinių, teritorinių, istorinių, stilistinių ir kitų leksikos sluoksnių sąsajas. Leksinę kalbos sandarą atskleidžia žodynai. Teoriniai ir praktiniai žodynų sudarymo aspektai – leksikografijos, kaip kalbotyros šakos, tyrimų objektas. Viena iš žodynų rū- šių – terminų žodynai. Bendrinės kalbos ir terminų žodynų lyginimas leidžia apibūdinti terminografiją kaip gretutinę discipliną, esančią leksikologijos, leksikografijos ir termi- nologijos sandūroje. Terminų žodynų specifika atsiskleidžia atrenkant žodynų straipsnių antraštes ir leksiškai bei gramatiškai aprašant. Terminų žodynuose vyrauja daiktavardžiai, kadangi jie pavadina pačias įvairiausias realijas – daiktus (objektus), procesus, savybes, kiekius, aplinkybes ir kt. Daiktavardžiai geriausiai įvardija sąvokas. Kitos kalbos dalys, pavyzdžiui, būdvardžiai, dalyviai (t. y. veiksmažodinės formos) paprastai atlieka termino apibūdinančio dėmens funkciją. Kartais, pavyzdžiui, kai kuriuose ISO standartuose, pasitaiko antraščių ir su daiktavardžiais, ir su veiksmažodžiais: display – „vizualinis pateikimas“ ir to display – „pateikti vizualiai“ (apibrėžčių vertimas pateiktas straipsnio autorės). Kaip matyti iš apibrėžčių, abiem atvejais kalbama apie tą pačią sąvoką, skiriasi tik žodžio gramatinės formos pasirinkimas. Toks dubliavimas yra netikslingas. Pakaktų išreikšti sąvoką daiktavardžiu, o veiksmažodis, reikalui esant, gali būti vartojamas tekste. Skirtingų kalbos dalių vietą ir vaidmenį terminologijoje padeda nustatyti terminema, kurios pagrindinis dėmuo yra daiktavardis, o kitos kalbos dalys (susijusios su ta pačia są- voka) – antraeiliai dėmenys (plg. перевод – переводить, переведен, переведенный ir pan.). Pastaruoju metu terminologijoje ieškoma naujo požiūrio, pabrėžiant kompleksinį terminologinių vienetų pobūdį, tačiau tai nereiškia, kad atsisakoma tradicinio požiūrio. Dėmesys turi būti skiriamas ir reprezentacinei, ir komunikacinei termino funkcijai, t. y. termino sistemiškumui terminų sistemoje ir vartosenos įvairovei, atsižvelgiant į kontekstą.

• Details
• Contents