Anthroposophy as Religious Syncretism
Anthroposophy as Religious Syncretism

Summary/Abstract: The article analyzes the background of the Catholic folk devotion practices devoted to Jesus Christ and their expression in Lithuania. The research validated the assumption that folk devotion practices devoted to Jesus Christ in Lithuania are prayed and sung during Lent, Celebration of June, funeral and commemoration of the dead. Straipsnyje nagrinėjamas naujasis dvasingumas ir jo apraiškos šiuolaikiniame pasaulyje, aptariamas konkretus dvasinis judėjimas – antroposofija, išplėtota Rudolfo Steinerio vokiečių kultūros erdvėje XIX a. pirmojoje pusėje. Daug dėmesio skiriama antroposofinei pasaulėžiūrai kaip religiniam sinkretizmui, t. y. religiniam (dvasiniam) perkūrimui. Taigi antroposofja visų pirma suvokiama kaip tam tikrų istorinių aplinkybių arba to laikmečio „dvasios“ rezultatas, šis reiškinys apibūdinamas vokiečių terminu Zeitgeist. XIX a. - tai šiuolaikinio mokslo vystymosi, pasaulio „atsivėrimo“ ir kolonizacijos laikotarpis: atrastos ir tyrinėjamos nežinomos gentys ir tautos, susifor¬mavo nauja mokslo šaka - antropologija. Moksliniai atradimai paskatino abejones dėl „dieviškojo plano“ eg¬zistavimo, būtinybės ieškoti mokslo ir religijos sąsajų. Šiame kultūriniame ir istoriniame diskurse nagrinėjama antroposofja - tai bandymas suderinti tikėjimą ir šiuolaikinio mokslo atradimus, antroposofja pristatoma kaip dvasinis „mokslas“. Kita vertus, šis judėjimas susiformavo tam tikroje kultūrinėje erdvėje, didžiausią įtaką turėjo vokiečių dva¬sinė ir filosofinė tradicija. Antroposofai rėmėsi vokiečių idealizmu (G. W. Hėgelio, J. G. Fichte's, E Schellingo idėjomis) ir net J. W. Goethe's pasaulėžiūra (taip pat ir mokslinėmis jo idėjomis). Be to, R. Steinerio idėjos yra tiesiogiai susijusios su krikščionybe, tai antroposofnės pasaulėžiūros pagrindas. Antroposofai kalba apie naująjį Kristaus atėjimą XX a. R. Steineriui įtakos turėjo Jelenos Petrovnos Blavatskajos darbai, jo ezoteriniai interesai neatsiejami nuo Teosofų draugijos. Teosofjos įtaką liudija R. Steinerio idėjos, tokios kaip R. Steinerio žinių šaltinis (vadi¬namosios „Akasha kronikos“), dvasinė chronologija - evoliucijos kosminiai ciklai, Bodhisatvos idėjos (apie žmonijos dvasinius mokytojus), taip pat karma ir reinkarnacija, involiucija ir evoliucija, „slaptasis mokslas“ ir kt. R. Steinerio idėjos, susijusios su istorine pasaulio ir žmogaus raida, atspindi teosofnę chronologiją, bet skiriasi tuo, kad kalbama apie Kristų ir ypatingą jo misiją. R. Steinerio antroposofja yra atsakas į evoliucijos teoriją, bandymas išversti evoliucionizmą į dvasingumo kalbą. Greta Zeitgeist R. Steineris remiasi lingvistikos, archeologijos, antropologijos, istorijos, mokslo, flosof-jos ir astronomijos žiniomis. Jau nusistovėjusių dvasinių sistemų (krikščionybės) perkūrimas, į naują dvasinę pasaulėžiūrą integruota pasaulio mitologija ir ezoterinė tradicija leidžia (bent jau antroposofjos sekėjų nuo¬mone) suderinti tikintį ir žinantį XIX-XX a. žmogų.

• Details
• Contents