Kapitalizmo įvairovės prieiga: diskurso vaidmuo aiškinant koordinavimo procesą
Varieties of Capitalism: The Role of Discourse in Explaining Coordination

Summary/Abstract: Koordinavimas kapitalizmo įvairovės prieigoje leidžia apibrėžti būdus, kuriais ekonominiai veikėjai palaiko santykius politinės ekonomikos sferose. Šie būdai yra svarbiausias kapitalizmo tipų skiriamasis bruožas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso tai, kad politinėje ekonomikoje vyrauja tam tikras koordinavimo būdas, kuriuo pasiekiama tam tikra koordinavimo pusiausvyra. Kapitalizmo įvairovės prieiga siūlo du atsakymus. Visų pirma koordinavimas priklauso nuo atitinkamą koordinavimo būdą palaikančių institucijų egzistavimo. Antra, be institucijų, reikalingos ir specifinės veikėjų savybės, vadinamos bendru žinojimu. Šios savybės įgalina veikėjus prognozuoti tarpusavio elgesį ir projektuoti lūkesčius laukiamos koordinavimo baigties atžvilgiu. Koordinavimą palaikančias institucijas gali sukurti politinė lyderystė, o bendrą žinojimą gali formuoti hegemoninis įtvirtinimas. Šiame straipsnyje koordinavimas laikomas reikšmės kūrimo ir keitimosi ja procesu. Naudojantis diskurso priemonėmis, kurios grindžiamos Paulo Ricoeuro diskurso teorija ir Romano Jacobsono diskurso modeliu, ir nagrinėjant koordinavimo būdus išskiriami reikšmės formavimuisi esminiai veiksniai. Jie žymi ir bendrą žinojimą, būtiną konkrečiam koordinavimo būdui. Šis bendras žinojimas yra susijęs su rinkos kodo pripažįstamumu ir jo naudojimo įgūdžiais. Strateginio koordinavimo procese svarbus ir veikėjų pasitikėjimas vienas kitu, jų ankstesnių sąveikų patirtis. Abiem atvejais bendras žinojimas, kaip rinkos kodas ir kaip bendras kontekstas, yra veiksnys, kurį galima įtvirtinti kaip hegemoninį. This article analyzes coordination that in the Varieties of Capitalism (VoC) approach is described as ways in which firms and other actors engage in political-economic relations. It answers the question about the main conditions influencing the establishment of coordination and the achievement of particular coordination equilibriums in political economy. The VoC approach proposes two answers. Firstly, coordination depends on institutions supporting its particular way. Secondly, particular actors’ qualities called common knowledge are necessary. These qualities enable actors to estimate expected behavior of each other and predict equilibriums reached during coordination. While the support of political leadership can enable coordinating institutions and while coordination equilibriums are not achieved easily, common knowledge is an object of hegemonic support. In order to analyze the “openness” of coordination to hegemonic support, coordination is understood as a process of production and exchange of meaning. By applying analytical tools of discourse based on Paul Ricoeur’s discourse theory and Roman Jacobson’s discourse model, basic factors influencing the way meaning is established in discursive coordination are identified. These factors also refer to common knowledge that is specific to each way of coordination.

• Details
• Contents