Krikščioniškojo asmenybės dvasingumo ugdymo(si) problematika sekuliarioje visuomenėje: sektinų pavyzdžių stoka
The Issue of Christian Spiritual Personality Education in Secular Society: The Lack of Good Examples

Summary/Abstract: Asmenybė auga ir ugdosi šeimoje ir bendruomenėje, mokosi iš to, ką mato artimiausioje aplinkoje. Dvasingumas reiškiasi per vertybinių nuostatų ugdymą(si), individualumą ir priklausymą bendruomenei, savęs ir kitų pažinimą. Dvasinga asmenybė vadovaujasi tvirtomis vertybinėmis nuostatomis, jaučia atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus, geba bendrauti ir bendradarbiauti. Ne mažiau svarbus yra socialinio teisingumo siekimas ir gebėjimas aukotis dėl visuomenės gerovės. Tačiau visuomenėje ypač didelę įtaką daro sekuliarizacijos skleidėja žiniasklaida, iškelianti žmogų aukščiau už Dievą, o technologijų amžiuje Dievui visiškai nelieka vietos. Pažeidžiamas asmenybės vientisumas, jaunam žmogui vis sunkiau turėti aiškų gyvenimo tikslą. Sekuliarizacijai veikiant pagrindiniai ugdymo veiksniai: Bažnyčios bendruomenė, mokykla ir šeima, yra pašaukti rodyti gerus dvasingumo ugdymo(si) pavyzdžius. Personality grows and develops within the family and the community, and learns from what can be seen in the near surroundings. Spirituality is expressed through the learning of moral values, individuality and belonging to the community, self and other knowledge. Guided by strong spiritual personal values, sense of responsibility for one’s words and actions, one is able to communicate and collaborate. No less important is the pursuit of social justice and the ability to sacrifice for the common good. However, in today’s society, mass media makes a particularly strong influence on secularization and propagates the cult of self, and therefore, no more space remains for God in the technology age. It is increasingly difficult for young people to have a clear goal in life: the integrity of the personality is damaged.

• Details
• Contents