„Ни на кого надеи не маю, толко на милосердного Бога да на вашу милость“: Lietuvos kilmingųjų laiškai, adresuoti valdovo raštininkui Jonui Bogdanaičiui Sapiegai, [1507]–[1515] m.
Rimvydas Petrauskas prieš porą metų pasirodžiusioje ir didelio populiarumo sulaukusioje knygoje, skirtoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminėms, kiekvienai aprašomai giminei priskyrė po konkretų epitetą, kuris atspindi tos giminės istoriją. Pavyzdžiui, Manvydus jis siejo su riterių kultūra, Alšėniškius – su heraldika (giminės heraldiniu simboliu – kentauru), o iš Smolensko žemės kilusius rusėnus Sapiegas apibūdino kaip „raštininkų giminę“ ir net „raštininkų dinastiją“. Iš tiesų ankstyvoji Sapiegų giminės istorija, ypač XV a. antrojoje pusėje–XVI a. pradžioje, neatsiejama nuo didžiojo kunigaikščio kanceliarijos. Pirmasis žinomas Sapiegų dinastijos atstovas – Simonas Sapiega, 1440–1450 m. valdovo kanceliarijoje ėjo raštininko pareigas. Regis, jo pastangomis valdovo kanceliarijoje savo karjerą taip pat pradėjo du jo sūnus – Bogdanas ir Jonas. Anot R. Petrausko, kanceliarijos darbo patirtis ir asmeninis santykis su valdovu leido vienam iš brolių pasiekti karjeros aukštumų. Jonas Simonaitis Sapiega ne tik tapo rusėniškojo kanceliarijos skyriaus vadovu ir Aleksandro Jogailaičio žmonos Elenos dvaro kancleriu, bet ir pirmas iš giminės gavo vaivados (Vitebsko ir Palenkės) bei maršalo pareigas. [...]
More...