Pirmoji Kauno benediktinių abatė Ona Eufemija Skorulskytė
The first abbess of the Kaunas Benedictine Sisters, Ona Eufemija Skorulskytė

Summary/Abstract: Ona Eufemija Skorulskytė (apie 1589 – apie 1657 01 01) pirmąja Kauno benediktinių abate tapo kaip Kauno benediktinių vienuolyno fundatoriaus Andriejaus Skorulskio dukra. Maždaug 1622 m. atvykusi į Kauną, ji turėjo rūpintis čia gyventi pagal šv. Benedikto regulą, pagal Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus 1629 m. inicijuotą jos vertimą į lenkų kalbą ir deklaracijas. Benediktinės apsigyveno greičiausiai pusiau mediniame, pusiau mūriniame iš Rekučio dvaro perdarytame vienuolyne, iš pradžių melsdavosi medinėje Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnytėlėje, o nuo 1627 m. – tikriausiai jau joms perduotoje gotikinėje mūrinėje Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Galime teigti, kad pirmieji dešimtmečiai Kauno benediktinėms buvo sėkmingi. Sulaukta nemažai pašaukimų, yra išlikę 1624–1646 m. laikotarpiu 23 amžinuosius įžadus (vadinamąją profesiją) priėmusių vienuolių įžadų lapai. Tarp jų buvo žymiausių Kauno regiono giminių – Bialozorų, Masalskių, Lackių, Skorulskių giminių atstovių. Vienuolyne XVII a. pirmoje pusėje gyveno iš viso apie 30 vienuolių. Formavosi vienuolyno santykiai su kitomis Kauno vienuolijomis. Benediktinės parėmė jėzuitų ir dominikonų įsikūrimą Kaune. Ypač glaudūs ryšiai pradėti palaikyti su dominikonais, buvusiais vienuolyno pamokslininkais ir nuodėmklausiais. Pamatą vienuolyno materialiniam gyvavimui padėjo fundatorius ir abatės tėvas A. Skorulskis, 1624 m. suteikęs Raginės valdą šalia Kauno miesto. Deja, naudojimąsi šia valda kartino nuolatiniai benediktinių bylinėjimaisi su Kauno miestiečiais dėl sklypų ribų ir mokesčių. Antroji A. S korulskio 1624 m. suteikta valda buvo Sudvoiškiai. Fundatoriaus darbą pratęsė Kristupas Bialozoras, 1634 m. vienuolėms dovanojęs Paštuvą, ir Dovydas Narovnikas, 1639 m. padovanojęs Petrašiūnus. Būtent abatės Onos Eufemijos Skorulskytės laikais, pirmaisiais dviem vienuolyno gyvavimo dešimtmečiais, buvo suformuota vienuolyno materialinė bazė, išlikusi iki XIX a. Ona Eufemija Skorulskytė (ca. 1589 – ca. 01-01-1657), a daughter of Andriejus Skorulskis, the founder of the Benedictine Monastery of Kaunas, became its first abbess. When around 1622 she settled in Kaunas, she had to live according to the Rule of St. Benedict, translated into the Polish language with the attendant declarations prepared by Bishop Eustachijus Valavičius in 1629. Presumably the Benedictine Sisters lived in the former Rekutis manor, half-wooden and half-brick, that had been transformed into a convent. Initially, they prayed in the wooden Church of the Annunciation of the Blessed Virgin Mary. Since 1627, most likely, they were given the Gothic brick Church of St. Nicholas. We may assume that the first few decades were successful for the Kaunas Benedictine Sisters. The congregation received many new vocations: at least 23 during the period from 1624 to 1646. Among them we find members of the most distinguished Kaunas Region families: the Bialozorai, the Masalskiai, the Lackiai, and the Skorulskiai.

• Details
• Contents