APIE KAI KURIUOS JUNGIŠKUOSIUS ARCHETIPUS JOSEPHO CONRADO NOVELĖJE „TAMSOS ŠIRDIS”
ON SOME JUNGIAN ARCHETYPES REFLECTED IN JOSEPH CONRAD’S HEART OF DARKNESS

Summary/Abstract: Archetipinės literatūros kritikos mokykla, kurios atsiradimą paskatino Carlo Gustavo Jungo darbai, grožinį tekstą vertina kaip jame esančių archetipų visumą. Jungas teigia, kad tarp meno ir psichologijos egzistuoja glaudus ryšys. Menas kaip kūrybinė praktika visų pirma yra psichologinė veikla ir todėl gali būti aptariamas psichologiniu požiūriu. Viena vertus, grožinė literatūra yra individualios asmenybės intencionalus produktas; kita vertus, jos kūrėjas yra „kolektyvinis žmogus“, žmonijos kolektyvinės pasąmonės instrumentas. Archetipinė literatūros kritika sieja grožinius kūrinius su žmogaus psichikos raiška: jos atstovus domina autoriaus psichologija, veikėjo psichologija ir skaitančios auditorijos psichologija. Straipsnio autoriai siekia parodyti, kaip psichologija padeda geriau suvokti tai, ką rašytojas žino, o grožinė literatūra per vaizduotės patirtį padeda geriau suvokti tai, apie ką kalba psichologija. Tyrimo objektu pasirinkta Josepho Conrado novelė „Tamsos širdis“, kurioje atskleidžiami Ego, Šešėlio ir Triksterio archetipiniai modeliai per Mar¬low, Kurtzo ir Ruso charakterių sąveiką. Novelėje kolektyvinė pasąmonė veikia psichokartografinėje ir psichogeografinėje plotmėje. Pasitelkdamas gamtinius ir kartografinius vaizdinius, Conradas vykusiai atskleidžia, kokią baimę ir siaubą patiria civilizuoto žmogaus sąmonė, patekusi į nesąmoningų instinktų pasaulį. Vieną iš įdomiausių archetipinių projekcijų atskleidžia Ruso-Arlekino charakteris. Novelėje jis funkcionuoja kaip Triksteris, pasirodantis tuo momentu, kai herojus yra pasiruošęs virsmui ir jam reikia vadovo, kad pasiektų brandos stadiją. Psichoanalizės požiūriu jis yra mediatorius tarp sąmonės ir pasąmonės, Ego ir Šešėlio. Jis puikiai pažįsta pasąmonę ir suvokia būtinybę integruoti ją į sąmonės sferą. Triksteris reflektuoja dualizmą — tamsiąją ir šviesiąją žmogaus psichikos dalį. Conrado novelėje Rusas-Arlekinas laisvai laviruoja tarp instinktų ir kultūros sferų. Poetinių vaizdinių lygmeniu Arlekino kostiumo spalvos ir raštai simbolizuoja pasąmonės fragmentus. Nors komiška ir linksma, ši archetipinė figūra yra ir tam tikra prasme sakrali. Triksteris tarpininkauja Ego ir Šešėlio susitikime. Jam svarbu, kad Šešėlis netaptų Ego priešu. Rusas globoja ir kartu bijo Kurtzo, nes žino, kuo Šešėlis gali tapti, jei bus atstumtas ir nepripažintas — jis gali visiškai užvaldyti žmogaus psichiką. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: archetipinė kritika, kolektyvinė pasąmonė, psichokartografinis, psichogeografinis, Ego, Šešėlis, Triksteris.

• Details
• Contents