J. Naujalio „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“ XX a. pradžios religinio ir tautinio paveldo požiūriu
J. Naujalis - “Lithuanian church book of chants” from the point of view of the end of the XIXth century

Summary/Abstract: Šiame straipsnyje aptariamas kompozitoriaus, iškiliausio Lietuvos vargonininko J. Naujalio 1906 m. parengtas ir išleistas „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“. Leidinys turėjo ypatingą reikšmę XIX a. pab. – XX a. pr. vykusios bažnytinės muzikos reformos ir tautinio atgimimo laikotarpiu. J. Naujalis harmonizavo ir į Giesmyną įtraukė labiausiai paplitusias liturgines giesmes – privalomas lotyniškas antifonas ir himnus, taip pat kitas apeigines giesmes. Dalis šių giesmių į Lietuvą pateko iš Lenkijos, dalis – iš Vakarų Europos. Į Giesmyną įtraukdamas nuo seniausių laikų Lietuvoje giedamas giesmes, J. Naujalis apibendrino lietuvių, lenkų ir Vakarų Europos liturginio giedojimo tradicijų konvergenciją. Ši konvergencija laikytina bendrąja krikščioniškosios kultūros patirtimi. Straipsnyje pagrindžiamas šio reiškinio pozityvumas. Istorinis giesmių paveldas traktuojamas remiantis tautos kolektyvine atmintimi, kuri yra aktuali ir mūsų laikų visuomenei. The organists of Krakow trying to improve the situation of church singing in 1904 published the collection of liturgical chants adapted to the 4 - voice mixed choir, the book of choir chants. There are reasons to believe that it was a precursor of J. Naujalis book of chants. Both books tried to achieve the same aims, moreover, were a lot of Polish chants, also taken from Krakow collection in J. Naujalis’ book. The role of „Lithuanian book or chants” in reforming the singing in Lithuanian churches was especially important and multime-aning full. In the years of national rebirth, from the last decades of the XIX th century till World War I, J. Naujalis book of chants suited religions practice and coincided with the spread of Lithuanianism. At the same time the book satisfied the society with its high artistic level from the point of view of music and literary words. But when the independent Lithuanian republic was formed in 1918 and national culture prospered a national professional music school developed, the book of chants didn’t represent exceptional values anymore. Musical figures appeared who began to criticize the Book of chants because of its Polish chants and even offered to abandon it at all. Nevertheless, such an eccentric attitude to religious practice didn’t receive a wider response in the society.

• Details
• Contents