Lenkija ir Lietuva: nelengvi mazurkos žingsniai, kai suktinis tampa krenčiolka
Poland and Lithuania: the None-Too-Easy Steps of the Mazurka When Suktinis Becomes Krenciolka

Summary/Abstract: This article implies the broader context of the ideological debates about dancing and dances in Lithuania in the period from late 19th century to WWII (Karoblis 2011). However, it focuses on the ideological disputes related to dancing during the most sensitive period of Polish-Lithuanian relations from 1920 to 1939. At this time, as a result of the Treaty of Versailles and the turmoil following the WWI, the Klaipėda Region was detached from Germany and annexed to Lithuania. Vilnius, the former capital city of Lithuania, was annexed by Poland and the Constituent Assembly (Steigiamasis Seimas) of the Republic of Lithuania resided in Kaunas, the actual capital of Lithuania at that time. As a consequence, communities of Lithuanian people living in Vilnius (Wilno) and Polish people living Kaunas (Kowno) became hostages of rather hostile political relations between Poland and Lithuania. Pagrindinė straipsnio tema – pramoginių šokių politika lietuvių nacionalinio išsilaisvinimo ir valstybingumo palaikymo judėjime. Dėl įvairių „politinės choreografijos“ priežasčių suktinis Lietuvoje tapo nacionaliniu šokiu, o mazurka, siejama su lenkiška tapatybe, iš visų šokių nukentėjo labiausiai. Straipsnį sudaro įvadas ir trys dalys. Įvadą galima skaityti kaip atskirą metodologinę refleksiją: joje aptariama šaltinių paieška įvairiose skaitmeninėse Europos duomenų bazėse, pirmiausia domimasi istorinių laikraščių duomenų bazėmis. Pirmoje dalyje „Tautos prisikėlimas ir šokiai“ aptariamos šokių politikos gairės, nubrėžtos pirmuosiuose lietuviškuose laikraščiuose; trumpai apžvelgiami laikraščių korespondentų reportažai apie pasilinksminimo šokius Kaune ir Vilniuje iki nepriklausomybės atkūrimo ir per Vilniaus okupaciją. Antroje dalyje „Vilnius: kaip suktinis tapo krenčiolka“ nagrinėjamas lietuvių bendruomenės gyvenimas Vilniaus krašte lenkiškuoju laikotarpiu, o trečioje dalyje „Kaunas: nelengvi mazurkos žingsniai“ aptariami keli skandalai, kilę dėl mazurkos, trečiojo dešimtmečio Lietuvoje.

• Details
• Contents