ADEKVATUMAS AR ETINĖ CENZŪRA? JAUNIMO KALBOS VERTIMO IŠ VOKIEČIŲ Į LIETUVIŲ KALBĄ PROBLEMATIKA
ÄQUIVALENZ ODER ETHISCHE ZENSUR? ZUR ÜBERSETZUNG DEUTSCHER JUGENDSPRACHLICHER WENDUNGEN INS LITAUISCHE

Summary/Abstract: Straipsnyje pateikiama vokiečių rašytojo B. Lebert jaunimui skirto romano Crazy ir jo vertimo į lietuvių kalbą (J. Kunčinas) lingvistinė-stilistinė analizė, kurios tikslas, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, aptarti pagrindinius jaunimo kalbos vertimo ypatumus. Didžiausias dėmesys skiriamas konotacinėms jaunimo žargono perteikimo problemoms bei stiliaus adekvatumo klausimams. Jaunimo kalboje, kaip žinia, gausu vulgarizmų, keiksmažodžių ir kitokių nepadorių žodžių. Tai viena iš priežasčių, dėl ko šiai sričiai lietuvių kalbotyrininkai ir normintojai skiria tiek mažai dėmesio ir vengia apie tai viešai kalbėti. Jei Vokietijoje tokie žodžiai jau seniai fiksuoti ir stilistiškai įvertinti netgi mažesnės apimties universaliuose vienkalbiuose žodynuose, tai į Lietuvoje leidžiamus šiuolaikinius žodynus nepatenka jokie grubesni, net ir labai plaèiai vartojami šnekamosios kalbos žodžiai. Vertėjas, susidūręs su tokiais žodžiais, atsiduria gan keblioje padėtyje, nes, ieškodamas kuo tikslesnio atitikmens, jis priverstas vadovautis vien tik savo kalbine kompetencija. Tyrimas parodė, kad vertėjas, neturėdamas jokių patikimų, legalizuotų gimtosios nenorminės leksikos vartojimo šaltinių, jį verčia vadovaudamasis etinėmis-moralinėmis normomis, o ypač grubesnius žodžius neretai sušvelnina ar pagražina. Straipsnyje keliama mintis, kad bandydami sukurti dirbtinai pagražintą kalbos vaizdą nei vertėjas nei leksikografas nepakeis kalbos vartojimo realybės ir neišspręs jos švarumo problemos. Užuot nutylėjus tam tikrus leksinius vienetus ar jų reikšmes, visų pirma turėtų bûti pripažintas jų egzistavimo faktas, įtraukus tokius žodžius į žodynus ir aiškiai apibrėžus jų stilistinį atspalvį bei vartojimo sferas.

• Details
• Contents