The Question of Unification in China – Taiwan Relations, 1995–2008
The Question of Unification in China – Taiwan Relations, 1995–2008

Summary/Abstract: During the period of 1995–2008, Sino–Taiwanese relations became of significant importance in East Asia. From the very beginning, China and Taiwan tried to find ways how to balance their interests, because it became clear, that both sides seek for different goals and the question of unification is differently understood. Taiwan tried to find a positive-symmetrical balance, whereas mainlanders constructed their rules of the game based on positive-asymmetrical relations. Positive position can be drawn from their general agreement that for both sides the issue of unification is the key political and security issue. Starting from 1995–1996 cross-strait crisis, political and security balancing turned out to be negative. Taiwan was more and more eager for its own regional role and its own political identity, what irritated Beijing to great extent, and finally provoked its military reaction. After Lee Teng-hui`s outstanding performance in regional and international levels, his successor Chen Shui-bian was lowered down to the earth. He had to understand the causes of PRC`s negative asymmetry to Taiwan’s real political and economical life and, thus, be more sensitive about provoking Beijing and security balance in the region. In turn, PRC calmed down for a while and took a firm position of negative asymmetrical position towards Taiwan. 1995–2008 metų laikotarpiu Kinijos ir Taivano santykiai tapo strategiškai svarbūs Rytų Azijos regione. Kinija ir Taivanas stengiasi suderinti savo interesus nekeldami grėsmės regiono stabilumui. Abi pusės sutaria, kad jų susivienijimo problema yra svarbiausias politinio bendradarbiavimo ir saugumo dialogo klausimas. Nuo 1995–1996 metų karinės Kinijos ir Taivano krizės santykiai tapo priešiški. Taivanas pradėjo intensyviau demonstruoti savo identitetą kaip demokratinis ir nepriklausomas regiono žaidėjas. Ilgainiui tai sukėlė Kinijos susierzinimą ir galiausiai išprovokavo karinę krizę. Taivano kaip nepriklausomo aktoriaus identitetą įskiepijo buvęs prezidentas Lee Teng-hui. Jis aiškiai siekė įtvirtinti Taivaną kaip nepriklausomą valstybę. Tačiau jo „įpėdinis“ prezindetas Chen Shui-bian turėjo pripažinti Kinijos galią politikos ir ekonomikos srityse ir taip sušvelninti atsiskyrimo nuo Kinijos poziciją. O Kinija tvirtai pareiškė, kad Taivanas yra neatskiriama jos dalis.

• Details
• Contents