Peculiarities of individual enterprises activity regulation
Peculiarities of individual enterprises activity regulation

Summary/Abstract: Straipsnyje, analizuojant LR individualių įmonių įstatymą, nagrinėjami individualios įmonės reguliavimo ypatumai bei pabrėžiama, kokios šio įstatymo normos turės tiesioginės įtakos jau veikiančioms individualioms įmonėms bei jų savininkams, akcentuojama šio įstatymo svarba tolimesnei individualių įmonių veiklai, steigimui bei likvidavimui. Kiekvienoje šalyje individualios įmonės sudaro didžiąją komercinės teisės subjektų daugumą, Lietuva taip pat ne išimtis. Pagal Lietuvos Respublikos (toliau LR) Statistikos departamento 2003 metų duomenis 51 proc. įregistruotų ūkio subjektų sudarė individualios įmonės, 2004 m. – 48 proc, 2005 m. - 46 proc, o 2007 m. – 40,5 proc. Dalis individualių įmonių vykdo veiklą susijusią su žemės ūkiu ir 263 iš jų yra žemės ūkio valdų savininkai. Valstybės požiūriu, individualios įmonės privačia iniciatyva didina savivaldybių ir valstybės biudžetų pajamas, mažina šešėlinę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam piliečių sluoksniui, mažina socialinės paramos poreikį. Lietuvoje įsteigtų individualių įmonių veiklą iki 2004 m. sausio 1d. LR individualių įmonių įstatymo įsigaliojimo reglamentavo įvairūs atskiri įstatymai: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, LR civilinis kodeksas ir kt. Tai kėlė daug nepatogumų ir neaiškumų dėl individualių įmonių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, nebuvo visiškai aiškios individualių įmonių savininkų teisės ir pareigos. Individualios įmonės steigimą kaip ir valdymą pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1d. Įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. Individualios įmonės veikla specialiu įstatymu nebuvo apibrėžta. Šio įstatymo rengimo tikslo ir būtinumo argumentai būtų šie: 1. Individuali įmonė buvo vienintelė įmonių rūšis, neturinti atskiro įstatymo; 2. Individualią įmonę reglamentuojančios teisinės nuostatos yra išbarstytos įvairiuose įstatymuose ir tai kėlė nepatogumų. Reikėjo spręsti „kylančias problemas, varžančias individualių įmonių egzistavimą. Įvairiose šalyse individualaus tipo komercinės teisės subjektai apibendrintai vadinami šiek tiek skirtingai. Anglijos teisės sistemą paveldėjusiose šalyse, taip pat šalyse, kuriose taikoma vadinamoji monistinė (vieninga) civilinės teisės sistema (t. y ten, kur komercinė teisė neišskirta iš civilinės teisės), įstatymuose ir komercinėje praktikoje šio tipo komerciniai – ūkiniai vienetai dažniausiai vadinami vienasmeniais arba individualiais savininkais (Anglijoje – sole propriertorship, sole trades arba ownership; JAV - individual propriertorship; Italijoje – ditta individuale). Svarbu pažymėti, kad dabartiniame individualių įmonių įstatyme nurodoma, jog individualios įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo. Pagal ankstesnį įmonių įstatymą - galėjo būti keli asmenys. Įstatymas nustato, kad individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Vadinasi, vienas asmuo gali turėt

• Details
• Contents