Tekstologijos šventė Vilniuje: (ne)įveikiamų tvirtovių šturmas
The textology celebration in Vilnius: (not) storming strong fortresses

Summary/Abstract: Tikrai per maža būtų paprasčiausiai pasakyti, jog ketvirtoji tarptautinė Europos tekstologijos draugijos (The European Society for Textual Scholarship; ESTS ) konferencija Tekstologija ir kanonas (Textual Scholarship and The Canon), vykusi 2007 metų lapkričio 22–24 dienomis Vilniuje, nusipelnė reikšmingo ir solidaus renginio apibūdinimo. Žinoma, toks teiginys neprasilenktų su tikrove. Bet vienu ypu išrėžta teisybė lyg ir formali, tad, ko gero, norom nenorom keltų nepasitikėjimą. Visai kas kita žinoti, jog konferencija pasižymėjo vienu ypatingu ir lietuviškame kontekste gana neįprastu bruožu: Vilniaus universiteto auditorijose net tris dienas skambėjo juokas. Mat pranešėjai nevengė pašmaikštauti, o auditorija turėjo humoro jausmą. Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog konferencijos atmosfera – neverta dėmesio mokslinio renginio aplinkybė. Iš tikrųjų yra atvirkščiai, nes ore tvyrantis ūpas vargu ar sugebėtų byloti netiesą, priešingai negu proginės kalbos, kuriomis linkstama pataikūniškai prisitaikyti prie situacijos. Manding, juokas daugeliu atvejų yra pavykusio renginio požymis. Tiktai savimi pasitikintis pranešėjas, tikras savo dalyko (ir, beje, retorikos) žinovas, rimto pranešimo metu leidžia sau pajuokauti, netikėčiausioje vietoje pažaisti kalambūru ar, pasitelkęs (auto)ironiją, išprovokuoti spontanišką auditorijos reakciją, priimdamas klausytojų šypsenas kaip pelnytą komplimentą. Ir priešingai – tie, kurie nesijaučia tvirtai, dažniausiai skaito pranešimus pabrėžtinai susikaupę, o kiekvieną auditorijos krebždesį įtaria esant žeminančia pašaipa. Laimei, tekstologų konferencija buvo nuotaikinga.

• Details
• Contents