Author(s): Friedrich A. Kittler / Language(s): Lithuanian
Issue: 16/2021
Norint bent iš tolo galvoti apie nuotolio ontologiją, atrodo pravartu, praktiška ir beviltiška, pirmiausia, ir visų pirmiausia, prisiminti tolimiausias mūsų kultūros ištakas. Galvoju apie savo meilę, kuri manęs nebemyli. Niekas negali būti labiau nuo manęs nutolęs. Laimę ir nelaimę sunku aprašyti, kai rytui auštant, užsidėję akinius šifruojame Le Monde, El Pais, o geriausia La Repubblica, ir tuomet, jei pavyksta, juntame nuotolį, ilgesį ir meilę. Tai nenusakomai sunku. Nes šiandien visi kalba, rašo ir spausdina kitaip nei žydai, krikščionys, musulmonai, kuriems mūsų mąstymas tiesiog nieko neskolingas: jokios lygties, jokio algoritmo, tiesiog nieko. Priešingai nei Indijos, Kinijos, Japonijos (man) neperskaitomos, tačiau Heideggerio gerbtos civilizacijos. Visos, išskyrus jo Graikiją. (Manau, kad prieš daugelį metų tai sužinojau iš Fernando Savaterio.) Apie tą Dievą, kuris yra vienas, tai yra valdo nemylėdamas moterų, nebenorėčiau nieko gyvenime girdėti. Galbūt taip laisviau mąstyti. Tačiau dėl monoteizmo manijos šiame bevandeniame pasaulyje labai trūksta deivių ir nimfų, ir pats mąstymas išsenka. Pasaulyje yra tik techno-mokslai, įskaitant pasaulinę medijų istoriją, ir nieko kito – išskyrus mūsų abiejų širdis.
More...