Ks. Wincenty Senkus: lata trudu i nadziei w zakonie Marianów
Rev. Vincentas Senkus in Marian Monastery: Years of Work and Hope

Summary/Abstract: Straipsnyje nagrinėjama senosios regulos marijonų vienuolijos (pagal aprangą vadintos „baltaisiais“) paskutinio generolo Vincento Senkaus asmenybė. Šio vienuolio vienas iš svarbiausių bruožų – viltis. Nors buvo vienintelis vienuolis formaliai uždarytame vienuolyne, jis nuolat dirbo ir tikėjosi, kad net sunkiausiomis okupacijos sąlygomis vienuolija nebus sunaikinta. Taip įvyko, kai pogrindžio sąlygomis ją slapta, tik su Apaštalų Sosto leidimu atnaujino kunigas Jurgis Matulaitis ir keli jo draugai. Vienuolijos veikla oficialiai civilinės valdžios atkurta tik 1917 metais. The article describes the personality of the last Superior General of the White Marians Fr. Vincentas Senkus, called this way because of their white habits. His main feature was hope. Being the only monk in the officially closed Order, he kept living on a hope that even under the suppressing condition of occupation, somebody or something may preserve the Order from decimation. And it happened that the Order was secretly renewed by Fr. Jurgis Matulaitis together with some of his friends with the approval of the Holy See. The Order was officially restored by civil authority in 1917.

• Details
• Contents