We kindly inform you that, as long as the subject affiliation of our 300.000+ articles is in progress, you might get unsufficient or no results on your third level or second level search. In this case, please broaden your search criteria.
The Cyrillo-Methodian tradition, which is seen as part of the Great Moravian tradition since the 17th century, is a stable part of Slovak history and literature. It represents a phenomenon, which has been used as an argumentation point in an attempt to legitimize various political and cultural efforts of the Slovak nation. The themes inspired by Ss. Cyril and Methodius have also been reflected in the 20th century in poetry, prose and drama. The Thessalonian brothers are used as literary characters in the works of important poets representing various literary streams, such as Štefan Krčméry, Vojtech Mihálik, the Franciscan Rudolf Dilong or Viliam Turčány. The topic of Ss. Cyril and Methodius was fully implemented in the work of Milan Ferko, a representative of modern Slovak historical prose. It has also sometimes been part of various drama and radio plays. This paper describes specific individual literary works.
More...
Tapytojas, juvelyras Gvidas Latakas – vienas savičiausių menininkų, nuo jaunumės rašantis ir eilėraščius. Išleistos trys eilėraščių knygos: „Kol išsiris varniukai“, „Nekalendoriniai šventieji“, „Lokenos“. Visos jo knygos apdovanotos premijomis. Gvido Latako eilėraščiuose nuolatos kinta rakursai, gaivalingai juda stichijos : dailė padeda poezijai, poezija – dailei. Kalba rupi, naši, artėja prie šnekamosios. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja bibliniai, istoriniai personažai, sakmių, mitų, padavimų veikėjai. Praeitis patiriama per liudijimus, archetipinius reliktus, kurie tarsi atgyja. Dabartis šmėsčioja epizodiškai, lyg atsitiktinai patekusi į istorijas. Poeto kūriniai primena iš tvirtų sąsparų suręstą, anot jo paties, budinką, palocių. Riedėte rieda vešlūs ir kartu geros kraujotakos pasakojimai. Iš vitališkų, kupinų sąmojo ir vidinio linksmumo palyginimų netikėtai išnyra primiršti žemaitiški žodžiai, kurie liudija atmintį ir būtovę. Gvidas Latakas nesidairo į lite- ratūrines madas, bet nevengia „naujų senovių“. Jo eilėraščių žmogus tiki, kad ne visi dangaus šventieji puikuojasi mūsų kalendoriuose, o gyvena tarpe mūsų, valgo ir geria, dirba savuosius darbus. Kita vertus, žmogus savotiškai suklūsta: „Tikiu amatais, tebus jie pagarbinti per amžius.“
More...
Poetry by Mato Nedić ("U krugu"; "Pjev rajskih ptica"; "Dobronamjerniku"; "Doći će dan"; "Jednom"; "Postojanost"; "Drugi Put"; "Vječnost")
More...
Poetry by Mario Bilić ("Licemjeri"; "Dajte mi posla"; "Sjedi i jedi"; "Drugi će ti reći"; "Nedjelo ili nejelo")
More...
Poetry by Petra Rupčić ("Ljetna noć"; "Šarolikost prirode"; "Priroda se obnavlja proljećem"; "Božić"; "Grad u noći")
More...
Collection of poems by Anto Stanić ("Zalazak sunca"; "Čini mi se"; "Moje godine"; "Živim od uspomena"; "Poželio umrijeti"; "Sustigao život"; "Počinje zima"; "Kad me ne bude"; "Uvijek žurio"; "Obećana vječnost"; "Život mi bježi"; Daleki obzori"; "Sve ima kraj"; "Priznanje"; "Tko ti šapuće"; "Potroših život"; "Istinita bajka"; "U pokretu"; "Tečem"; "Moji dani"; "Budi mi"; "Osjećam"; "Ako me budete tražili"; "Moje godine"; "Osjetim")
More...
Samozatajni velikan hrvatskoga pjesništva Gojko Sušac rođen je u Blatnici, općina Čitluk, 25. listopda 1941. godine, a umro u Zagrebu 11. veljače 2014. godine. Osnovnu školu završava u Čerinu, gimnaziju u Ljubuškom, a studij nastavlja na Filozofskom fakultetu Sveučilišta u Zagrebu, grupa Hrvatski jezik i književnost i Ruski jezik. Čitav radni vijek proveo je u Zagrebu i rijetko je navraćao u rodni kraj. Postojan u stavovima – nacionalnim, estetskim i moralnim, bez obzira na sva dobronamjerna, ali često i zlonamjerna podbadanja i provokacije, smireno je, i u logičnom slijedu misli i razmišljanja, iznosio svoje refleksije, misli, stavove, duhovne i moralne oslonce, nacionalna i domoljubna razmišljanja, kojih se pridržavao i dosljedno živio cijeloga života.
More...
Poetry by Sonja Manojlović ("Majke svijeta su uvijek mlade"; "Tu su"; "Ritam grada"; "Zelen-lik"; "Ulični alati i zanati"; "Na raskršću"; "Mrgudov ritam"; "Čarobnjaci zemlje"; "Očeva posla; "Na trgu, déjà vu"; "Načuti infinitivi"; "Ljudi i životinje"; "Ne na prvu"; "U kavani"; "Ruke oko struka"; "Tzv. odjeća"; "S ružom u zubima“;)
More...
Poetry by Luis Borja („Jedan [I] / Ume [I]“; „Dva [II] / Ume [II]“; „Tri [III] / Yey [III]“; „Četiri [IV] / Nahui [IV]“; „Pet [V] / Makuil [V]“; „Šest [VI] / Chikuasen [VI]“; „Sedam [VII] / Chikume [VII]“; „Osam [VIII] / Chikuey [VIII]“; „Devet [IX] / Chiknawi [IX]“; „Deset [X] / Majtakti [X]“; „Jedanaest [XI] / Majtakti se [XI]“; „Dvanaest [XII] / Majtaki ume [XII]“; „Trinaest [XIII] / Majtakti yey [XIII]“)
More...
Poetry by Marko Grba („Kompas: posveta“; „Lice kao u pustinje“; „Pustinjska ruža“; „Povijesna prašina iz prolaza He-Xi“; „Muzika s Himalaja“; „Prizor iz života samuraja“; „Yumengao (Vrata od žada)“.
More...