AR LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS ORGANIZACIJŲ KULTŪRA PALANKI MOTERIMS MOKSLININKĖMS?
Is the Organization Culture of High Education Friendly for Women Researchers in Lithuania?

Summary/Abstract: Straipsnyje pristatomas Lietuvos kontekstą atspindintis tarptautinės studijos fragmentas apie palankios kultūrinės aplinkos poveikį ir kylančias problemas aukštajame moksle moterims, atliekančioms mokslinius tyrimus industrijų ir technologijų srityse. Straipsnio tikslas – nustatyti, kaip edukacinės aplinkos moterų „kitoniškumas“ yra paaiškinamas remiantis hierarchiniais, biurokratiniais santykiais, išanalizuoti, kaip „vyriškos“ aplinkos kultūra paveikia moterų mokslininkių karjerą. Nors biologinė lytis yra įgimta skirtybė, socializacijos procesuose ji virsta sociokultūrine problema. Randasi diskriminacinių reiškinių – socialiai silpnesnis individas dažnai netenka lygių galimybių gyvenime bei profesinėje veikloje. Toks individas įvardijamas kaip „kitoniškas“, pats fenomenas – „kitoniškumu“, kuris ypač akivaizdus „vyriškos“ kultūros – technologinių tyrimų laboratorijų – aplinkoje. Mokslinės literatūros šaltiniuose (užsienio ir šalies) konstatuojama, jog lyties dilemoms industrijos ir technologijų srityse nagrinėti trūksta empirinių tyrimų pagrindu sukauptos mokslinės faktų bazės. Turint galvoje socialinių reiškinių kultūrinį specifiškumą, galima pagrįstai teigti, kad labai trūksta posttotalitarinių (postcolonial) šalių socialines ir kultūrines realijas atspindinčios faktologijos nagrinėjamu klausimu. Lietuva šiuo požiūriu tipiškai reprezentuoja posttotalitarinių šalių bloką: tai, kas būdinga Lietuvai, gali būti būdinga ne tik Baltijos, bet ir visos Rytų Europos kraštams. Šie kultūrinio specifiškumo faktai leidžia hipotetiškai kelti klausimą, ar panašių lytiškumo industrinių ir technologinių tyrimų srityse efektų, aptiktų Vakarų valstybėse, tyrimų statistiniai apibendrinimai ir teorinės išvados gali be išlygų būti pritaikomos Lietuvai ir panašiems posttotalitariniams kraštams? Išanalizavus Lietuvos moterų mokslininkų, dirbančių industrinių ir technologinių tyrimų srityse, nuomones bei konstatavus aplinkos faktus, rutuliojasi keletas išvadų: a) visuomenėje susiformavusi nuomonė apie moterų netinkamumą „vyriškoms“ profesijoms, kaip antai technologė, inžinierė ir t. t., tebevyrauja šiandien tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Dažniausiai moterys mokslininkės, dirbančios mokslinį tiriamąjį darbą technologijų srityje, laikomos nepatikimomis bendradarbėmis, neturinčiomis lįsti ne į „savo“ sritis, nes joms priskiriamos užduotys, nesusijusios su technika, technologijomis, jos negauna vertingos informacijos, rečiau įtraukiamos į gerai finansuojamų tyrimų mokslininkų komandas, tyrimų tinklus, nekviečiamos į prestižines konferencijas, nedalyvauja mokslo valdymo politikoje; b) visuomenėje akivaizdžiai deklaruojamas nepasitikėjimas moters sugebėjimais bei kvalifikacija industrininių ir technologinių tyrimų srityse.

• Details
• Contents