Mikhail Chekhov in Kaunas: a Case of Cultural Import
Mikhail Chekhov in Kaunas: a Case of Cultural Import

Summary/Abstract: Šis straipsnis – tai atvejo studija, nagrinėjanti žymaus rusų aktoriaus ir režisieriaus Michailo Čechovo (1891–1955) kūrybinį rezidavimą Kauno Valstybės teatre. Išskirtinai neigiama Čechovo režisūros recepcija ketvirtojo deš. lietuvių teatro kritikoje (kritikuoti Williamo Shakespeare’o Hamleto, Dvyliktosios nakties bei Nikolajaus Gogolio Revizoriaus pastatymai) galimai nurodo „išvietinto“ meno (Pierre Bourdieu) situaciją. Šiame straipsnyje Čechovo atvejis, nagrinėjamas sudėtingos politinės galios lauko bei teatro interakcijos kontekste, tampa kultūrinio importo pavyzdžiu, kurį socialinė erdvė atsisako pripažinti. Čechovo pakvietimas į Valstybės teatrą buvo kiek netikėta lietuvių teatro dramos reformos pasekmė. Iki menininkui atvykstant 1931 m., o taip pat ir jo veiklai Kaune nutrūkus 1933 m., vyraujanti Valstybės teatro kryptis buvo senstelėjusi, Imperatoriškojo Rusijos teatro tradicijas tęsianti režisūra. Taigi eksperimentinė Čechovo ir Andriaus Olekos-Žilinsko (kuris nuo 1929 m. Lietuvoje pradėjo diegti sąlyginai naujus teatrinės kūrybos principus) veikla atrodo kaip savotiška nuosaikios lietuviškojo teatro raidos cezūra. Kitaip tariant, politinės galios laukas Valstybės teatro sceną siejo su nesudėtinga ir visiems prieinama mimetine „ikirevoliucinės Rusijos stilių“ primenančia estetika. Galima teigti, kad beatodairiškas Čechovo kūrybos neigimas oficialiosios tarpukario spaudos puslapiuose atskleidė konfliktą teatrinės kūrybos ir politinės galios laukų santykiuose, kur trumpam atsileidę kontrolės ryšiai buvo vėl skubiai veržiami. Nedideliam žiūrovų skaičiui adresuoti teatriniai eksperimentai, patekę į visiems skirto Valstybės teatro sceną, išryškino socialinį žiūrovų skirtingumą ir tapo nepriimtini kaip neatitinkantys pagrindinės šio teatro funkcijos – socialinę erdvę vienyti, o ne ją skaldyti.

• Details
• Contents