Rahm. Dževadu Sarajliću - umjesto nekrologa
Iznenadna smrt otkinula ga je od gračaničke čaršije u ljepšem značenju te riječi, iz onog finog gradskog miljea koji nemaju druge gradske sredine u našoj okolici.
More...We kindly inform you that, as long as the subject affiliation of our 300.000+ articles is in progress, you might get unsufficient or no results on your third level or second level search. In this case, please broaden your search criteria.
Iznenadna smrt otkinula ga je od gračaničke čaršije u ljepšem značenju te riječi, iz onog finog gradskog miljea koji nemaju druge gradske sredine u našoj okolici.
More...
Speech by Muhamed Ibrahimović
More...
Dvadesetgodina od smrti Muhameda Seida Mašića (1978-1998)
More...
On July 25, 2010, passed away Algis Uždavinys a Habilitated Doctor of humanities, a professor of Arts Faculty and head of the Kaunas Department of Humanities of Vilnius Arts Academy. He was talented Lithuanian philosopher, inquisitive researcher of culture, and subtle art critic. From the very beginning of Logos magazine renewal in 1990, he was a prolific contributor of high quality articles concerning various problems of the mentioned research fields. His death is the great bereavement to the intellectual community of Lithuania.
More...
On August 17, 2009, passed away notorious historian of Lithuanian philosophy Romanas Pleèkaitis, habilitated doctor of humanities, corresponding member of the Lithuanian Academy of Science, professor of Vilnius University, member of the editorial staff of Logos magazine. Lithuanian intellectual community lost its leading expert on the history of Lithuanian as well as Western philosophy. Pleèkaitis left the numerous groups of his disciples and several unfinished works.
More...
The Russian linguistic science lost a well-known specialist in philology, lexicology and terminological science — Vladimir Moisseyevitch Leitchik, who passed away on 23 July, 2013. It’s difficult to write about him in the past, because he is among us — his colleagues, students, scientists and teachers.
More...
2015 metų balandžio 30 dienos vidurdienį gimtosios Rygos žemei Miško kapuose (Meža kapi) buvo atiduotas žymios latvių kalbininkės ir žymiausios bei darbščiausios pastarųjų dešimtmečių terminologės Valentinos Skujinios (Valentīna Skujiņa) kūnas. Tarp daugybės kapą padengusių puokščių ir aplinkui sustatytų vainikų bei krepšelių bendro žvakių žiedo nušviestos žibėjo ir lietuviškų baltų rožių akys, atvežtos iš Vilniaus mūsų terminologių Albinos Auksoriūtės ir Angelės Kaulakienės, kurių širdys liepė važiuoti toloką kelią palydėti geros lietuvių terminologų pažįstamos ir bendražygės į amžinatvę.
More...
2015 metų rugsėjį buvo išleista Simo Karaliūno monografija Baltų etnonimai (Lietuvių kalbos institutas, 620 p.), o metų pabaigoje, lapkričio 28 d., jau netekome šio žymaus Lietuvos baltisto, etimologo ir kalbos istoriko. Knyga Baltų etnonimai yra apibendrinamasis daugelį metų rašytas darbas, tapęs virtualiu paminklu ant Profesoriaus kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse: jis išėjo Amžinybėn paskui savo žiemgalius, sėlius, kuršius, galindus, sūduvius, dainavius, jotvingius…
More...
2016 m. rugpjūčio 6 d. Pašvitinio kapinėse supiltas kauburėlis, nuo kurio ilgai nesiskirstyta: artimieji, kurso draugai, kolegos atsisveikino su kalbininke, dialektologe, mokslų daktare Aušra Kaikaryte. Mirtis Aušrą ištiko likus vienai dienai iki keturiasdešimtmečio, o turėjusios būti jubiliejinės gėlės tapo atsisveikinimo gėlėmis… Aušrytė (taip Ji mūsų vadinta) septynių mėnesių iš Tubinių kaimo tėvelių parsivežama į Joniškį. 1994 m. baigė Joniškio I vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija) ir įstojo į Šiaulių universiteto Humanitarinį fakultetą, vėliau perėjo studijuoti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Dar bestudijuodama Aušra pasirinko būsimų mokslo darbų temą – joniškiečių kalbos tyrimus.
More...
Paminėjus Aloyzo Vidugirio vardą, jį pažinojusieji neabejotinai prisimins ir linksmų, ir liūdnokų istorijų. Kitaip ir negali būti – juk renkant kalbos faktus išmaišyta visa Lietuva. Su šiuo kalbininku atsisveikinome neseniai, šių metų pavasarį. Gal todėl vis dar atrodo, kad durys netrukus atsivers ir jis įžengs droviai šypsodamasis, pasisveikins ir iškart pradės klausinėti apie naujus darbus ir įvykius.
More...
2015 metų liepos 12 dieną Lietuvos ir užsienio filologų bendruomenė neteko iškilios asmenybės – Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, leksikologo, kalbos istoriko, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjo Vincento Drotvino. Liaudies išmintis byloja: „žmogus planuoja, Dievas juokiasi“… Birželio mėnesį dar tartasi su Profesoriumi dėl jo darbų bibliografijos rengimo.
More...
An obituary of Oktawiusz Jurewicz, Professor Emeritus of the University of Warsaw, an eminent Byzantinologist, also known for his works on Plautus, a Greek-Polish dictionary and a textbook of Greek historical grammar.
More...
Pasitraukė iškilus baltistas, lituanistas, kalbininkas, etimologas, žodžių darybos specialistas, leksikografijos istorikas profesorius VIN CAS URBUTIS 1 (1929-02-26– 2015-07-12). Visą gyvenimą dirbęs Vilniaus universitete, jis parašė daug reikšmingų mokslo monografijų, studijų, straipsnių. Buvo gimęs Petraičių kaime (Mažeikių raj.), palaidotas Židikuose. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (1999).
More...
Netikėta žinia apie Archivum Lithuanicum redaktorių kolegijos nario, Lietuvių kalbos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro SAULIAUS AMBRAZO mirtį sukrėtė ankstyvą 2010 metų rugpjūčio 30-osios rytą. Mirtis - Gyvenimo durys, bet jos užsidarė taip staiga. Saulius Ambrazas gimė 1957 metų lapkričio 5 dieną Kaune. 1981-aisiais baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1981-1984 metais buvo šio universiteto aspirantas. 1984 metais Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją Veiksmažodžių abstraktai (nomina actionis) senojoje lietuvių kalboje ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990-ųjų - atkurtame Lietuvių kalbos institute).
More...
Svi su značajniji mediji, i lijevi i desni, i vjerski i svjetovni u Republici Hrvatskoj, ali i na širem hrvatskom jezičnom prostoru, prenijeli tužnu vijest kako je 3. kolovoza 2017. u 9 sati u Franjevačkom samostanu Sv. Ivana Krstitelja u Varaždinu u 94. godini života, 76. redovništva i 68. svećeništva, blago u Gospodinu preminuo fra Bonaventura Duda – franjevac Franjevačke Provincije svetih Ćirila i Metoda, teolog, bibličar, profesor, prevoditelj, pisac i pjesnik, skladatelj, orguljaš, čuveni propovjednik i promicatelj Božje riječi, urednik Biblije Stvarnosti, čovjek osjetljive duše i velikoga srca.
More...
U Slavonskom Brodu je, nakon dulje bolesti, 29. ožujka 2017. u osamdeset prvoj godini života preminuo fra Andrija Zirdum, član franjevačke provincije Bosne Srebrene. Kroz zadnjih više od pet desetljeća svojim je raznolikim djelovanjem ostavio snažan pečat u kulturnom, duhovnom i pastoralnom životu Bosne Srebrene. Bio je pedagog, propovjednik, pisac, izdavač i promicatelj vjerskih knjiga… Surađujući s nizom vrhunskih umjetnika iz BiH i Hrvatske utjecao je na umjetničku vizuru sakralnih prostora Bosne Srebrene. Bio je čovjek iznimne energije koju je ugrađivao u različite oblike djelovanja. Zdušno je i uporno radio na onome što bi sebi stavio u zadatak, bilo da je riječ o pastoralnom djelovanju, istraživanju duhovne i kulturne povijesti Bosne Srebrene, trasiranju putova sakralne umjetnosti, organizaciji znanstvenih skupova ili likovnih izložbi… U ophođenju s drugima bio je komunikativan, neposredan, duhovit i ugodan sugovornik, čvrstih stavova, izravan u kritičkim prosudbama… Bio je osjetljiv za potrebe drugih, običnih ljudi, izloženih životnim nedaćama, kojima je nesebično pomagao!
More...
Le 26 novembre 2015, le professeur Jorgo Buio, éminent historien de littérature et critique littéraire, membre de l’Académie des Sciences d’Albanie et du Conseil de rédaction de la revue Studia Albanica, a succombé à une crise cardiaque dans la ville de Permet où il s’était rendu pour participer à une conférence consacrée aux académiciens Dritëro Agolli et Xhevahir Spahiu.
More...
Née à Korça le 20 mai 1928, Andromaqi Gjergji ferait ses études dans la ville natale avant de s’inscrire, en 1947, à l ’Institut Pédagogique de Tirana. Grâce au milieu familial et social où elle a passé ses années de jeunesse, elle allait recevoir une formation solide, maîtrisant l’italien, le français et l’anglais, auxquels allaient s’ajouter plus tard le roumain et le russe.
More...